Per 7 mln. litų. Tiek bendrovė „Rodiklis“ skolinga valstybei. Tačiau jos vadovas Robertas Reklaitis mėgaujasi prabanga ir toliau rezga kombinatoriaus Ostapo Benderio užmojams prilygstančius planus.

Auksiniai rąstai

Verslininko R.Reklaičio išradingumas ir įžūlumas glumina žlugusios reklamos agentūros „Rodiklis“ turto likučių ieškančius bankroto administravimo specialistus ir visko mačiusius teisėsaugininkus.

Vienas iš įdomesnių verslininko sumanymų – sprendimas įkurti Tarptautinę rąsto kėlimo ir Petankės federacijas. Šis planas R.Reklaičio kišenę papildė nemenka suma.

Per mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, kad Tarptautinė rąsto kėlimo federacija iš juridinių asmenų, susijusių su „Rodikliu“, per kelerius metus gavo apie 520 tūkst. litų paramos, o R.Reklaičiui 2009 m. pabaigoje buvo išmokėta 353 tūkst. litų.

Tuo metu, kai „Rodiklis“ plukdė pinigus Tarptautinei rąsto kėlimo federacijai, bendrovė jau buvo nemoki. Pinigų neatgaunančių kreditorių iniciatyva 2009-ųjų gruodį „Rodikliui“ buvo iškelta bankroto byla.

Vis dėlto istorija su Tarptautine rąsto kėlimo federacija „Rodiklio“ išmonių sąraše – palyginti menkutis epizodas, liudijantis apie bendrovės turto švaistymą.

Tapo petankės asu

Nustatyta, kad trys milijonai litų „Rodiklio“ lėšų buvo pervesti R.Reklaičio įkurtai Petankės federacijai (petankė – Prancūzijoje gimęs laisvalaikio žaidimas: į ant žemės esantį taikinį ridenami nedideli rutuliai).

R.Reklaitis, kaip petankės žaidimo organizatorius, gavo apie pusę milijono litų – tokiomis sumomis gali pasigirti net ne visi krepšinio asai. Kadangi 41 metų verslininkas pinigus gavo kaip sportininkas, jam nereikėjo mokėti jokių mokesčių.

Išaiškinti atvejai, kai reklamos agentūros „Rodiklis“ darbuotojams pinigai buvo mokami ne kaip vairuotojams, sandėlininkams, vadybininkams, reklamų maketuotojams, bet kaip sportininkams, dažniausiai – futbolininkams. Taip pavykdavo išsisukti nuo mokestinių prievolių.

Futbolas gamino pinigus

Savanaudiškai manipuliuoti sportu „Rodikliui“ labai padėjo įkurta futbolo komanda „Rodiklis“. Skaičiuojama, kad nuo 2005 iki 2008 m. Kauno futbolo klubui „Rodiklis“ buvo skirta apie 5 mln. litų.

„Rodiklio“ machinacijas nagrinėjantiems specialistams vienas buvusių futbolo klubo vadovų paliudijo, kad pinigų savo sąskaitose sulaukę sportininkai dalį lėšų grynais atiduodavo R.Reklaičiui.

Spėjama, kad bendrovei futbolo komanda buvo reikalinga kaip priemonė, padedanti išvengti mokesčių ir pasisavinti iš įmonės neva sporto paramai skirtus pinigus.

„Kylančios bangos“ mįslė

Prieš kelerius metus Kaune kilo skandalas, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) po ilgai trukusio operatyvinio tyrimo paskelbė įtarimus sporto klubui „Kylanti banga“ ir labdaros ir paramos fondui „Plaukimo rėmimo fondas“. Įtarta, kad klastojant sporto klubų dokumentus buvo pasisavinta per milijoną litų. Areštuoti du nusikalstamos grupės nariai, kurie sulaikant perdavė išgrynintas pinigines lėšas – 38 tūkst. litų.

FNTT pareigūnai atskleidė, kad kelios Kauno bendrovės „Kylančiai bangai“ ir „Plaukimo rėmimo fondui“ neva kaip sportui skirtą paramą per kelis mėnesius pervedė 1 mln. litų. 80 proc. pervestų sporto rėmimui skirtų pinigų būdavo sugrąžinami tų pačių bendrovių atstovams. Per kratas organizuotos grupės narių namuose rasta suklastotų dokumentų ir įrenginių automobilių durelėms atrakinti.

„Rodiklio“ bankrotą administruojantys specialistai nustatė, kad „Rodiklis“ „Kylančiai bangai“ yra pervedęs 750 tūkst. litų. Įtariama, kad šiais, kaip įtariama, apsimestiniais sandoriais „Rodiklio“ kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala.

Tyrimą atlieka policija

„Rodiklio“ turto ieškantys specialistai nuogąstauja, kad nieko negirdėti apie FNTT vykdyto tyrimo rezultatus, kurie galėtų padėti atskleisti „Rodiklio“ piktnaudžiavimus.

FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė „Kauno dienai“ pranešė, kad į tyrimą dėl „Kylančios bangos“ ir „Plaukimo rėmimo fondo“ atliekančių pareigūnų akiratį „Rodiklis“ nepateko. Šios bendrovės veiklą ėmėsi nagrinėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai.

Pasak Kauno apskrities VPK atstovės spaudai Kristinos Dzindziliauskaitės, šiuo metu Ekonominių nusikaltimų skyriuje atliekamas tyrimas dėl, kaip įtariama, didelės vertės turto iššvaistymo ir prekių, pirktų išperkamąja nuoma, pasisavinimo bendrovėje „Rodiklis“. R.Reklaičiui pareikšti įtarimai.

Pagalba – minimali

„Rodiklio“ bankrotą administruojančios bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ specialistai pastebėjo, kad bandant apginti “Rodiklio” kreditorių interesus ir aiškinantis, kur dingo šios bendrovės turtas, teisėsaugos institucijų pagalba yra minimali.

Bankroto administratorius „Rodiklio“ veikloje užfiksavo daugybę galimų nusikalstamos veiklos epizodų, tačiau jie tiriami vangiai.

„Surinkti visus įrodymus ir nustatyti visus nusikalstamus epizodus administratorius vienas pats nepajėgus. Pareigūnų neveiklumas buvusius „Rodiklio“ vadovus ir toliau skatina piktnaudžiauti bankroto procesu, sėkmingai slėpti iš įmonės pasisavintą turtą, trukdyti vykdyti bankroto procesą“, – pastebėjo bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ specialistas.

Įsigijo niekinę prekę

Akivaizdūs turto švaistymo požymiai pastebimi ir „Rodiklio“ sprendime pirkti niekam nežinomą internetinį adresą.

2008 m. pabaigoje „Rodiklis“, atstovaujamas R.Reklaičio, iš bendrovės „Vardiklis“ (čia R.Reklaitis tuo pat metu dirbo vyriausiuoju finansininku) už 1,2 mln. litų įsigijo beveik visiškai niekam nežinoma internetinį adresą „įvartis.lt“. Bankroto administratorių pribloškė tai, kad už menkavertį pirkinį buvo atsiskaityta grynaisiais.

„Tai buvo finansinės krizės laikotarpis, kai atsiskaityti grynaisiais neturėjo galimybių net sėkmingiausiai veikiančios bendrovės. Mokėjimai milijoninių sumų grynais buvo neįsivaizduojami. Konsultavomės su specialistais. Jie pasakė vienareikšmiškai: „Rodiklio“ pirktas internetinis adresas galėjo kainuoti ne daugiau kaip 1,5 tūkst. litų“, – pasakojo bankrotą administruojančios įmonės specialistas. Jis neabejoja, kad pirkinys buvo priemonė nutekinti pinigus iš su kreditoriais vengiančios atsiskaityti bendrovės.

„Įstatymas numato: jei atsiskaitymas grynaisiais viršija 15 tūkst. eurų sumą, apie tokį sandorį būtina informuoti FNTT, tačiau „Rodiklis“ apie tai nepranešė. Žinant bendrovės vadovų veikimo būdą, tai atrodo visiškai suprantama. Tokių akivaizdžių nusižengimų bendrovės veikloje – daugybė“, – pastebėjo bankrotą administruojančios įmonės specialistas.

Įžvelgia kenkimą

Akivaizdžių nusižengimų gausu ir kitose su R.Reklaičiu susijusiose įmonėse.

Bendrovei „Rodiklis“, kurios 100 procentų akcijų valdė R.Reklaitis, priklausė UAB „Lamantas“, kuris valdė radijo stotį Žemaitijoje ir Suvalkijoje.

Nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2010-ųjų balandžio vyko abejotini sandoriai tarp UAB „Lamantas“, kurio savininkas ir generalinis direktorius tuo metu buvo R.Reklaitis, ir UAB „Vardiklis“, kurio vyriausiuoju finansininku darbavosi tas pats R.Reklaitis.

UAB „Lamantas“ tariamai per UAB „Vardiklis“ pirko eterio laiką radijo stotyse „Kauno fonas“ ir „Hot FM“ už daugiau kaip 246 tūkst. litų – tai sudaro beveik metinę bendrovės apyvartą.

Pasak specialistų, šie sandoriai prieštarauja ekonominei logikai, nes neįmanoma pagrįsti, kodėl vienaip ar kitaip su R.Reklaičiu susijusios radijo stotys viena iš kitos turėtų pirkti savireklamai skirtą laiką.

Skandina savus

Šių metų pradžioje „Rodiklis“ paskelbė apie „Lamanto“ akcijų pardavimą varžytinėse. Norą dalyvauti varžytinėse pareiškė ilgametė UAB „Lamantas“ Marijampolės filialas vadovė ir R.Reklaičio aplinkos žmogus V.O.

Likus keletui dienų iki varžytinių, Marijampolės filialo vadovė sulaukė E.J. dėmesio (jis yra ilgametis su R.Reklaičiu susijusių įmonių darbuotojas). E.J. pateikė dokumentus apie neva 2010 m. nupirktą UAB „Vardiklio“ 246 tūkst. litų skolą už 200 tūkst. litų grynais. Marijampolės filialo vadovei įsigijo bankui įkeistas UAB „Lamantas“ akcijas, jai, remiantis neva nupirkta skola, iš karto imta grasinti bankrotu.

„Skęstančio „Rodiklio“ direktorius R.Reklaitis ne tik nenori paleisti buvusių savo darbuotojų, kolegų, kurie sąžiningai dirbdami bando išgelbėti likusias “Rodiklio” grupės įmones, bet siekia juos nuskandinti fiktyviai sukurtomis skolomis, o kai kuriais atvejais tie veiksmai tampa panašūs į turto prievartavimą“, – situaciją bankrutuojančioje įmonėje komentavo „Rodiklio“ turto ieškantys specialistai.

Papuolė į savo spąstus

Mėtydami pėdas ir dirbtinai painiodami situaciją kartais fiktyviuose sandoriuose pasiklysta ir patys „Rodiklio“ veikėjai.

Bankroto administratoriams jie pareiškė pretenzijas, kad iš jų įmonės „Advilis“ neva neteisėtai buvo paimta buhalterinės apskaitos programa.

Ši pretenzija raštu buvo pareikšta 2010 m. liepos 7-ąją, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tų pačių metų liepos 1 d. „Advilis“ šią programą jau buvo pardavęs kitai su „Rodikliu“ susijusiai įmonei „Garsų harmonija“.

„Rodiklio“ turtą kreditoriams siekiantis perimti bankroto administratorius, antstoliai susiduria ne tik su pačiais netikėčiausiais gudravimais, bet ir su desperatiškais pasipriešinimo veiksmais. Buvo atvejų, kai į “Rodiklio” filialus atvykus bankroto administratoriui, darbuotojai iškviesdavo policiją – neva vyksta vagystė.

Atsinaujina kitu vardu

Paskutiniame “Rodiklio” balanse turto yra už 31 mln. litų, tačiau bankroto administratoriui iki šiol pavyko perimti įmonės turto tik už 4,25 mln. litų. Už tai R.Reklaičiui teismas jau yra atėmęs teisę trejus metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Vis dėlto R.Reklaitis „Kauno dienai“ tvirtino, kad bendrovės turtas niekur neprapuolė ir kad tas turtas neslapstomas.

„Bankrutavusio „Rodiklio“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Nekilnojamojo turto aš negaliu paslėpti. Nuo bankroto bylos pradžios praėjo jau treji metai. Matyt, jau viską rado. Ar dar ne?“ – kalbėjo R.Reklaitis.

„Kai tik atvykstame perimti bendrovės turto, paaiškėja, kad bendrovės turtas jau perparduotas kitai bendrovei. Taip kuriami vadinamieji feniksai – kitu pavadinimu atsinaujinančios bendrovės. Tokiu būdu siekiama atsikratyti skolomis ir paslėpti likusį turtą nuo teisėtų kreditorių reikalavimų. „Rodiklis“ tapo tikta feniksų perykla“, – pastebėjo bankroto specialistas.