Teismas tokį sprendimą priėmė praėjusią savaitę atmetęs bendrovės „Transrevis“ skundą.
Kalbos inspekcija įmonę įpareigojo užtikrinti, kad Vilniuje dirbantys 19 keleivinių autobusų vairuotojų per nustatytą laiką išlaikytų pirmosios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą.
Bendrovė teigė, kad toks reikalavimas yra perteklinis, nes vairuotojai esą nebendrauja su keleiviais ir nepildo dokumentų.
Teismas su šiais argumentais nesutiko.
Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklėse nurodyta, kad keleivinio transporto vairuotojai privalo ne tik vairuoti transporto priemonę, bet ir informuoti keleivius, užtikrinti tvarką, bendrauti su kontrolieriais ar policijos pareigūnais bei reaguoti į įvairias situacijas.
„Taigi valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas jų darbo funkcijoms vykdyti“, – skelbiama teismo pranešime.
Teismas taip pat įvertino ir atsakovės gautus žodinius asmenų pranešimus apie tai, kad dėl vairuotojų kalbos nemokėjimo keleiviai patyrė nepatogumų ar net kilo pavojus jų saugumui.
Byloje nurodyta, kad pasitaikė atvejų, kai vairuotojai nesugebėjo paaiškinti situacijos eismo įvykio ar gedimo metu, nepranešė keleiviams apie pasikeitimus maršrute ar net paliko transporto priemonę nieko nepaaiškinę.
„Teismo įsitikinimu, tokiose situacijose tinkama komunikacija yra būtina siekiant užtikrinti keleivių saugumą ir viešąją tvarką“, – rašoma pranešime.
Sprendime pabrėžta, kad, pagal Valstybinės kalbos įstatymą, aptarnavimo srityje dirbantys asmenys privalo mokėti valstybinę kalbą, o autobusų vairuotojams taikoma žemiausia – pirmoji – kalbos mokėjimo kategorija.
Teismas konstatavo, kad šis reikalavimas nėra nei perteklinis, nei neproporcingas, nes suteikiamas pakankamas laikas kalbos žinioms įgyti, o pats reikalavimas yra būtinas tinkamam paslaugų teikimui.
Be to, teismas akcentavo, kad valstybinės kalbos vartojimas yra viešojo intereso dalis.
„Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, leidžianti visiems vienodomis sąlygomis naudotis paslaugomis ir ginti savo teises. Taip pat pažymėta, kad asmens tautybė negali būti pagrindas netaikyti valstybinės kalbos reikalavimų“, – teigia teismas.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Kaip skelbė BNS, pernai Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo šių metų turi atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai.
Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas. Jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Praėjus šiam laikotarpiui norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.
Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus privalo suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius bei pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.
Taip pat tokio lygio žinias turintis žmogus turėtų sugebėti susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs, be to – trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje, pavyzdžiui, vardą, pavardę, pilietybę, adresą.
(be temos)