„Augantys surenkamos tekstilės kiekiai rodo, kad gyventojų sąmoningumas ir aktyvumas naudojantis tekstilės konteineriais didėja. Visgi tai kartu atskleidžia ir kitą medalio pusę – tekstilės atliekų srautai auga todėl, kad žmonės vis dar daug perka, vartoja ir gana greitai atsisveikina su drabužiais. Tad nors rūšiavimo įpročiai stiprėja, perteklinio vartojimo problema išlieka aktuali“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės projekto „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ vadovė Jurga Pociūtė-Mikūtienė.
Kur keliauja išrūšiuota tekstilė?
Didžioji dalis Vilniuje surenkamos tekstilės patenka į specialius tekstilės konteinerius, kurių sostinėje šiuo metu įrengta apie 350. Juose surinkta tekstilė keliauja į „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo centrą, kur yra kruopščiai išrūšiuojama.
„Vidutiniškai apie 75 proc. surinktos tekstilės nukreipiama pakartotiniam naudojimui ir realizuojama didmeninėje rinkoje – tai dar dėvėti tinkami drabužiai, avalynė, patalynė ir kiti gaminiai. Dėl tekstilės pertekliaus Lietuvoje didžioji jos dalis iškeliauja į užsienio šalis, kur egzistuoja reali dėvėtų drabužių paklausa. Į kitas rinkas eksportuojama tik ta tekstilė, kuri ten iš tiesų naudojama ir dėvima toliau, taip prailginant gaminių gyvavimo ciklą“, – sakė „Ecoservice“ inovacijų projektų vadovė Laura Zukė.
Dar apie 5 proc. surinktos tekstilės skiriama gamybiniams tikslams, pavyzdžiui, paverčiama industrinėmis šluostėmis. Likusi maždaug 20 proc. tekstilės dalis netinka nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, tačiau ji nėra šalinama kaip atliekos – ši dalis nukreipiama šilumos energijai išgauti.
Problema ne tik kiekis, bet ir kokybė
Nors tekstilės atliekų konteinerių tinklas nuosekliai plečiasi, vienu didžiausių iššūkių „Ecoservice“ inovacijų projektų vadovė įvardija prastėjančią surenkamos tekstilės kokybę.
„Didėjant greitosios mados vartojimui, vis didesnę išmetamos tekstilės dalį sudaro prastos būklės, greitai susidėvintys gaminiai, kurie nebetinka pakartotiniam naudojimui. Kitas iššūkis – nepakankamai susiformavę gyventojų įpročiai: netinkamai rūšiuojama tekstilė, paliekami maišai šalia konteinerių, metami nesupakuoti ar drėgni drabužiai. Tokie veiksmai smarkiai mažina tekstilės perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo galimybes“, – sakė L. Zukė.
Ne mažesnė problema – tekstilės išmetimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Tokiu atveju drabužiai ir kiti tekstiliniai gaminiai susitepa, sudrėksta ir tampa visiškai netinkami nei pakartotiniam naudojimui, nei perdirbimui, nors, tinkamai išrūšiuoti, dar galėtų turėti vertę.
Ką mesti į tekstilės konteinerius?
Į tekstilės konteinerius galima mesti tiek dar tinkamą, tiek nebetinkamą dėvėti tekstilę: drabužius, avalynę, galanterijos gaminius, audinius ir jų atraižas, užuolaidas bei patalynę, minkštus žaislus. Visus tekstilės gaminius būtina išmesti sandariai supakuotus į maišelius – taip tekstilė apsaugoma nuo sudrėkimo ir užteršimo, o rūšiavimo centre išlieka didesnė tikimybė ją panaudoti pakartotinai ar perdirbti.
Ant tekstilės konteinerių pateikiama informacija, ką ir kaip mesti: dauguma jų jau turi atnaujintus lipdukus, o ant likusių konteinerių informaciją galima rasti nuskenavus QR kodą.
Alternatyvūs sprendimai vilniečiams
Specialūs konteineriai nėra vienintelė galimybė atsakingai atsisveikinti su pabodusia arba nebetinkama dėvėti tekstile. Dar pernai „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kartu su antrinio panaudojimo entuziaste Kristina Maldoniene parengė praktinę atmintinę miestiečiams „Kur dėti nenaudojamus daiktus?“, kurioje apžvelgiamos mieste veikiančios dalijimosi ir pakartotinio naudojimo iniciatyvos.
Vienas iš tokių būdų – DĖK’ui stotelės, kurios leidžia dar tinkamiems naudoti daiktams ir tekstilei rasti naujus šeimininkus, o ne virsti atliekomis. Tai dalijimosi principu veikianti vieta, kur vilniečiai gali nemokamai palikti nebenaudojamus, bet tvarkingus daiktus, o kiti – juos pasiimti. Atmintinėje pažymima, kad prieš atvežant verta pasitikrinti, kokias daiktų kategorijas priima konkreti stotelė.
Atmintinėje ne tik nurodoma, kur perduoti dar tinkamus naudoti daiktus, bet ir dalijamasi patarimais, kaip jų ateityje mažiau kaupti, taip skatinant sąmoningesnį vartojimą ir ilgesnį daiktų naudojimo laiką.
Naujausi komentarai