Kauno mieste dviračių takai braižomi popieriuje. Ar jie bus nutiesti, priklausys nuo politikų malonės.
Apklausa atskleidė trūkumus
Kauno planai tapti dviratininkų rojumi kol kas skamba kaip tolimos ateities vizijos ar utopija. Specialųjį dviračių takų planą pradėję rengti Transporto ir kelių tyrimo instituto (TKTI) specialistai tiki, kad miestas gali tapti dviračių sostine. Kaune dviračių takų ilgis - apie 30 kilometrų, tačiau tarpusavyje jie iki šiol nesujungti.
„Rengsime dviračių takų specialųjį planą. Pagrindinis tikslas - į vieną dviračių takų tinklą sujungti Kauno pramonės ir miegamuosius rajonus", - pasakojo TKTI saugaus eismo skyriaus inžinierius Kęstutis Švarlys.
Iki šiol Kauno dviračių takai labiau tinka pasivažinėti savaitgaliais. Daugelis jų apleisti, nesujungti su kitais dviračių takais. Norėdami nusigauti iš vienos miesto vietos į kitą, dviratininkai turi važiuoti automobilių perpildytose gatvėse. Tai padidina kelionių riziką. Neseniai interneto puslapyje www.tkti.lt pradėta kauniečių apklausa atskleidė pagrindinius dviračių takų trūkumus - jie tarpusavyje nesujungti ir skirti tik poilsiui.
„Kauniečiams reikia daugiau dviračių takų, sujungtų į bendrą tinklą. Kaunui nereikia niekur nevedančio, dar vieno poilsiui skirto dviračių tako. Dviračių takai turi būti sujungti su miegamaisiais rajonais, kurių gyventojai be didesnės rizikos galėtų pasiekti miesto centrą, savo darbovietes. Siūlysime nubraižyti dviračių takus ne tik ant šaligatvių, bet ir pažymėti juostomis platesnes gatves", - įsitikinęs K.Švarlys.
Dviračiams kuro nereikia
Pasak K.Švarlio, dviratininkų skaičius kasmet tik didėja. „Dviračių takų problema Kaune tampa vis aktualesnė. Miestiečius persėsti ant dviračių verčia ir ekonominė padėtis, brangstantis kuras. Daugėjant dviratininkų, daugėja ir eismo įvykių, per kuriuos jie nukenčia. Įrengti dviračių takai situaciją pagerintų", - mano K.Švarlys.
Specialistų nuomone, Kaune dviračių takus būtų galima sutvarkyti per keletą metų. Svarbiausia, kad tam pritartų miesto politikai ir valdininkai. Kitu atveju, visi sumanymai liks tuščiais pažadais. Iki šiol pasiūlymai skirti daugiau pinigų dviračių infrastruktūros plėtrai didesnio politikų palaikymo nesulaukė.
Sumažėtų ir nelaimių
Kauno dviračių entuziastai miesto gatvėse ir šaligatviuose jaučiasi nepageidaujami.
„Vientisas dviračių takų tinklas Kauną padarytų žymiai patogesnį. Be vargo būtų galima nukakti iš vienos miesto vietos į kitą. Dabar saugiai pervažiuoti miestą - sunkiai įgyvendinama užduotis. Tačiau įrengti dviračių takų infrastruktūrą - brangus malonumas", - pastebėjo Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius.
K.Švarlio duomenimis, dviračius namuose turi apie 70 procentų šeimų. Šie skaičiai atrodo įspūdingai ir Lietuva galėtų tapti dviračių valstybe, tačiau dauguma lietuvių jais naudojasi retai. Pagrindinė to priežastis - baimė dėl saugumo. Praėjusiais metais dviratininkai sudarė 13 procentų visų žuvusiųjų per avarijas miestuose. Vien Kaune buvo sužeisti 34 dviratininkai ir vienas žuvo.
Naujausi komentarai