„Respublikos prezidentas šiandien dirba Raseiniuose, vakar dirbo Radviliškyje, kur taip pat turėjo...“, – pradėjus kalbėti šalies vadovo patarėjui, šūkių ir švilpimo dėka jis buvo nutrauktas.

„Prezidentas visada susitinka su tais, kurie nori kalbėti apie Lietuvos žemės ūkį. Prezidentas mano, kad Lietuvos žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis, visada dirbo dėl to, kad ji stiprėtų“, – vėliau tęsė jis, tačiau J. Niewierowicziui vardinant Gitano Nausėdos darbus ūkininkų labui, buvo girdėti nepasitenkinimas protestuojančių gretose.

Prezidento patarėjas taip pat tikino, kad kai kuriuos sprendimus dėl ūkininkų keliamų klausimų galima priimti nelaukiant parlamento posėdžių, o Seimo neeilinė sesija galėtų būti sušaukta.

P. Peleckio/BNS nuotr.

„Palaukime sprendimų, kurie reikalingi pagal pateiktus siūlymus. Manau, kad jie galėtų būti ir greičiau priimti, nebūtina laukti pavasario. Kai kuriuos sprendimus galima priimti nelaukiant Seimo sesijos. O jeigu Seimo nariai nuspręstu padaryti neeilinę sesiją tam, kad įstatymų pakeitimus svarstyti (...), tai prezidentas palaikys ir neeilinės sesijos priimtus sprendimus“, – pažymėjo J. Niewierowiczius.

„Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti“, – pabrėžė jis.

Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti.

Kalbėdamas žurnalistams J. Niewierowiczius akcentavo, kad šiuo metu žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti premjerė ir tai yra „tam tikras susikalbėjimo stokos simbolis“.

„Žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti pati premjerė. Vyriausybės vadovė kanceliarijoje rengia pasitarimus, koordinuoja teisės aktų pakeitimus ir tai yra tam tikras simbolis to, kad trūksta susikalbėjimo, dėmesio, pastangų tam, kad atsižvelgti į iššūkius, kurie yra išsakomi žemės ūkio sektoriaus atstovų“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pažadėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos skubos tvarka.

P. Peleckio/BNS nuotr.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė iš Seimo pirmininkės išgirdęs pažadą, kad žemdirbių keliamos problemos bus svarstomos iš karto pradėjus Seimo pavasario sesiją, be to, gali būti sušaukta ir neeilinė sesija, jei iniciatyvos imtųsi opozicija.

Vyriausybė jau parengė Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei grąžinti žymėto žemdirbiams skirto dyzelino naudojimo tvarką. 

P. Peleckio/BNS nuotr.

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti gyventojų namų šildymui, taip pat dujoms balionuose bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie tarifo sumažėtų 60-70 centų, dujų balionas atpigtų apie 6,6 euro. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar būtų skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti ne tik traktoriams. bet ir kitoms žemdirbių transporto priemonėms.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.