Buvęs gyvenamasis namas Polocko g. 52 yra unikalios medinės architektūros pavyzdys Vilniuje.

Namas puoštas menine drožyba, kuria sostinėje jam neprilygsta joks kitas medinis pastatas. Jame tarpukariu gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės – menininkai Konstantinas Markovskis, Jadvyga Minska, rašytoja Sofija Bykova, lankėsi tapytojas Ferdinandas Rusčicas ir fotografas Janas Bulhakas. Šis pastatas pradėtas statyti 1876 m. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2006 m.

Unikalaus pastato rekonstrukcijos projektą visuomenei pristatė Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė Birutė Vagrienė, Medinės miesto architektūros muziejaus Vilniuje ekspozicijos metmenų rengėja Donata Armakauskaitė, pastato rekonstravimo projekto autorius architektas Vincas Brezgys, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Investicinių projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Regina Katkevičienė. Renginyje taip pat dalyvavo Vilniaus miesto medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos rengėja, architektė restauratorė Giedrė Pilipavičienė.

Mūsų muziejaus funkcija būtų ne tik saugoti tą vieną namą, bet saugoti ir visą Vilniaus medinę architektūrą.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė B.Vagrienė, medinis dviejų aukštų namas, kuris yra saugomas kultūros paveldo objektas, ilgą laiką buvo labai apleistas, griūvančiame name gyveno žmonės. 2017 m. savivaldybė pastatą išpirko – tada ir buvo pradėtos svarstyti įvairios idėjos, kaip jį išsaugoti.

Tarp variantų, kaip gelbėti griūvantį Užupio medinuką, svarstyta ir išnuomoti jį už simbolinį vieno euro mokestį. Savivaldybė svarstė ir galimybę atnaujinti apleistą pastatą pasinaudojant europine parama bei įkurti čia kultūros mainų su Baltarusija centrą, tačiau iki paraiškos pateikimo termino pabaigos nespėjo sutvarkyti reikiamų dokumentų, neparengė leidimo statybai.

Praėjusių metų spalį Vilniaus miesto taryba bendru sutarimu pritarė planui išsaugoti medinuką Polocko gatvėje ir jame įsteigti medinės architektūros paveldo muziejų. Tada buvo numatyta, kad tvarkybos darbai kainuos apie 1,2 mln. eurų – galutinė suma priklausys nuo to, kokia būtų ekspozicija. Darbus planuojama atlikti gavus europinį finansavimą ir pusę lėšų turės skirti savivaldybė.

Birutė Vagrienė, Butauto Barausko nuotr.

"Tai, kas vyksta dabar – to namo paskutinis šansas. Jis labai gražus, puoštas ažūriniais raižiniais, jame daug saugotinų dalykų, o jis stovi vos gyvas. Tad tegaliu pasakyti – jei ne dabar, tai kada? Ir viešąjį interesą mes atspindėtume, ir išgelbėtume namą, ir galėtume padėti gelbėti kitus vertingus medinius pastatus – daug gerų dalykų padarytume, – sakė B.Vagrienė. – Prieš teikdami projektą 2018 m. užsisakėme "Medinės miesto architektūros Vilniuje ekspozicijos metmenis", kuriuos parengė muziejų specialistė Donata Armakauskaitė, mokslinė konsultantė dr. Ingrida Veliūtė, konsultantas Marius Skerniškis. Tai turėtų būti miesto medinės architektūros muziejus su labai šiuolaikine ekspozicija, su daug šiuolaikinių interaktyvių priemonių, nes pastato plotas palyginti nedidelis, o informacijos mes turėsime daug."

Specialistės manymu, muziejuje turėtų būti ir Medinės architektūros centras, nes medinės architektūros paveldas Vilniuje yra gausus. Dar 2006 m., siekiant išsaugoti unikalų Vilniaus paveldą – medinę architektūrą, buvo parengta Vilniaus miesto medinės architektūros paveldo apsaugos strategija, kurioje numatytas medžio kultūros centro (muziejaus) įsteigimas, padėsiantis tyrinėti, inventorizuoti sostinės medinės architektūros paveldo objektus bei kaupti ir skleisti žinias apie šį unikalų ir itin trapų paveldą. Tada buvo apžiūrėta apie 2 000 medinių pastatų centrinėje Vilniaus dalyje. Iš jų atrinkta 200, kurie buvo ištyrinėti, apmatuoti.

"Medinės architektūros pastatai yra labai trapūs, sparčiai nyksta. Mūsų muziejaus funkcija būtų ne tik saugoti tą vieną namą, bet saugoti ir visą Vilniaus medinę architektūrą, teikti konsultacijas gyventojams, medinių namų savininkams, – sakė B.Vagrienė. – Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyrius jau perdavė depozito teisėmis Vilniaus memorialinių muziejų direkcijai Vilniaus miesto medinės architektūros tyrimo ir fiksacinę medžiagą, iš viso 281 bylą. Šie duomenys bus kaupiami ir toliau, juos suskaitmeninsime. Vilniaus miesto savivaldybė perdavė direkcijai pastatą valdyti patikėjimo teise, tad esame už jį atsakingi – suorganizavome jo apsaugą nuo įsilaužėlių."

Kol kas neaišku, koks bus projekto paraiškos gauti ES finansavimą likimas, tačiau jo kūrėjai idėjos nežada atsisakyti, nes įsitikinę, kad ji yra gera, realiai prisidėtų prie miesto medinės architektūros išsaugojimo.