Nuo pirmosios 2013-ųjų dienos Kauno mariose uždrausta verslinė žvejyba. Vis dėlto verslininkai, sėmę tinklais marių žuvis, nenuleidžia rankų. Jie žino arba nujaučia, kad į šį verslą dar gali sugrįžti ir, tikėtina, imasi veiksmų.

Į sceną – lobistai

Kai prieš akivaizdų žuvų mažėjimą Kauno mariose jau nebebuvo galima užmerkti akių, buvo nutarta mažinti mariose leidžiamą sugauti žuvų kiekį. Galiausiai buvęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė įsakymą, kuriuo nustatyta verslinės žuvininkystės Kauno mariose pabaiga – 2013 m. sausio 1 d.

Verslinės žvejybos priešininkai vis būgštavo, kad draudimas net neįsigalios, nes verslininkams atstovaujantys lobistai pasirūpins draudimų atšaukimu. Regis, įtarimai nebuvo be pagrindo.

Keistai susvyravo ir naujojo aplinkos ministro Valentino Mazuronio pozicija. Buvęs karštas verslinės žvejybos priešininkas staiga tapo nebe toks kategoriškas.

Atkapstė naują argumentą

„Ministro G.Kazlausko įsakymas kertasi su žvejoti mariose leidžiančiu įstatymu“, – „Kauno dienai“ šią savaitę pareiškė mariose žvejojančios įmonės „Vidora“ direktorius Giedrius Krutulis.

Trijų Kauno mariose žvejojusių įmonių atstovai prieš savaitę dviem Seimo komitetams ir vienai komisijai išsiuntė raštus su prašymais išklausyti jų argumentus.

Verslininkų užtarėjų netrūksta ir dabartinės kadencijos Seime. Ar tikslinga išvaryti verslininkus iš marių, suabejojo ir naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Viliasi vėl užmesti tinklus

Verslinės žvejybos mastams mažinti Aplinkos ministerija prieš kelerius metus pasitelkė pasitraukimo iš verslo kompensavimo mechanizmą, kuriuo pasinaudoję žvejai verslininkai už tinklų pakabinimą ant vinies gavo dosnias pinigines išmokas.

Jomis galima buvo pasinaudoti iki pat verslinės žvejybos Kauno mariose uždraudimo dienos, tačiau trys įmonės paraiškų gauti kompensacijoms nė neteikė. Kodėl?

„Nerašiau, ir tiek. Mano principas toks: žmogus turi pats užsidirbti, o ne naudotis kompensacijomis ir būti kažkam skolingas“, – pareiškė bendrovės „Arborator“ vadovas Bronius Bradauskas.

„Nežinau kodėl. Gal dėl laiko stokos“, – taip pat neįtikimą argumentą išdėstė Kauno mariose iki šiol žuvis gaudžiusios „Kamestos“ komercijos direktorius Česlovas Pacauskas.

Tik truputį vėliau Č.Pacauskas pripažino besiviliantis, kad draudimas žvejoti gali būti anuliuotas.

Atviriausiomis kortomis žaidė pastaraisiais metais daugiausiai žuvų Kauno mariose galėjusios sugauti „Vidoros“ vadovas G.Krutulis.

„Esame laukimo stadijoje“, – vilties vėl užmesti tinklus mariose nepraranda verslininkas.

Negaudo, bet nesitraukia

„Žvejyba buvo šalutinė bendrovės veikla. Jokio biznio ten nėra“, – teigė verslininkas B.Bradauskas.

Tuo metu, kai visi konkurentai deklaravo sugaunantys tiek žuvų, kiek galima, B.Bradausko vadovaujama „Arborator“ per 2011 m. sugavo mažiau nei pusę jiems leisto sugauti žuvų kiekio. O, pavyzdžiui, 2008 m. įmonė mariose išvis nežvejojo. Taip išeina, kad už žvejybos nutraukimą pinigų neėmė net tie verslininkai, kurie žvejoti nenorėjo arba tingėjo.

Verslinės žvejybos priešininkai įsitikinę, kad tokie pavyzdžiai įrodo, kad realiai verslininkų sugaunamų žuvų kiekis labai skiriasi nuo parodomo.

Specialistai skaičiuoja, kad visame pasaulyje vidaus vandenyse sugaunama trigubai daugiau žuvų, nei deklaruojama. Kažin ar Lietuvos verslininkai sąžiningesni už užsieniečius?

„Arborator“ vadovas B.Bradauskas teigia, kad jo nesieja jokie giminystės ryšiai su Seimo nariu Broniu Bradausku. Vis dėlto jų pažiūros sutampa – politikas yra pagarsėjęs verslinės žuvininkystės užtarėjas.

Pavadinimas – tik sutapimas?

Prieš porą metų išmoka už išėjimą iš verslo suskubęs pasinaudoti kooperatyvas „Kauno marių žuvys“ gavo daugiau nei milijoną litų.

Vėliau aplinkos ministerija pripažino, kad daugiausiai žuvų mariose galėjusiam sugauti kooperatyvui sumokėta pernelyg daug, nes išmoka apskaičiuota vadovaujanti pernelyg dosnia formule.

Formulė buvo pataisyta, todėl pernai iš verslo pasitraukusioms įmonėms pasisekė mažiau.

„Gal ir būtume susidomėję išmoka, bet praėjusiais metais jos buvo labai mažos“, – sakė G.Krutulis. Šis verslininkas žinomas ne tik kaip „Vidoros“, bet ir bendrovės „Kauno marių žuvys ir Ko“ vadovas.

G.Krutulis teigia, kad „Kauno marių žuvys ir Ko“ su dosnią išmoką gavusiu kooperatyvu „Kauno marių žuvys“ neturi nieko bendra, tik labai panašų pavadinimą.

Tokiu atsitiktinumu nepatikėję žvejai mėgėjai pasipiktino, kad tie patys verslininkai galėjo gauti išmoką už pasitraukimą iš verslo, bet po to sėkmingai tęsti žvejybą nemažindami apsisukimų. Tiesa, iš verslo pasitraukusių žvejų turėtos žuvų sugavimo kvotos išnyko ir kitoms įmonėms nebuvo perduotos.

V.Mazuronis keičia poziciją

Verslinei žuvininkystei vidaus vandenyse nepritariantys piliečiai apsidžiaugė, kai naujuoju aplinkos ministru tapo V.Mazuronis.

Prieš kelerius metus, būdamas Seimo nariu, šis politikas įregistravo Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatyta uždrausti verslinę žvejybą daugelyje vidaus vandenų. Tarp jų – ir Kauno mariose.

Šią savaitę V.Mazuronis „Kauno dienai“ sakė nesantis įsitikinęs, kad verslinę žvejybą mariose reikėjo uždrausti.

„Tai nėra paprasta problema, todėl kol kas jokio sprendimo nėra. Savo nuomonės šiuo klausimu neturiu. Jį svarstysime, kai bus surinkta visa informacija. Tai jau pavedžiau atlikti viceministrui“, – dienraščiui sakė V.Mazuronis.

Verslinė žūklė – gėris?

Šiuo metu lieka galioti ankstesnio ministro G.Kazlausko įsakymas, kuriuo verslinė žvejyba Kauno mariose draudžiama, tačiau įsakymą nesunku atšaukti. Todėl verslininkai ir jų lobistai versis per galvą bandydami įtikinti naująjį aplinkos ministrą V.Mazuronį, kad verslinė žvejyba niekam nieko bloga nedaro.

„Verslinė žvejyba niekam nekenkė. Buvo gaudomos menkavertės žuvys, kurių niekas kitas negaudo: kuojos, plakiai, karosai. Mes žuvų išteklių tikrai nenaikinome. Tai daro brakonieriai, kurių niekas nesugaudo“, – teigė B.Bradauskas.

„Gaudydavome menkavertes žuvis, kurias žmonės dar įperka. Kai nebegaudysime, žuvų kaina išaugs, nes jas reikės pirkti iš Lenkijos ar dar kažkur. Valgysime brangesnes, neaiškios kilmės žuvis“, – gąsdino G.Krutulis.

Planuoja atkurti pusiausvyrą

Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas „Kauno dieną“ patikino, kad verslinės žvejybos daromos žalos papildomai įrodinėti tikrai nebereikia.

„Aplinkos ministerijos pozicija lieka nepakitusi – verslinės žvejybos Kauno mariose nebus“, – tarė V.Graičiūnas.

„Sumažinus verslinės žvejybos intensyvumą, padėtis Kauno mariose iškart pagerėjo, – kalbėjo specialistas. – Jau pasigirdo siūlymų toliau tęsti verslinę žvejybą, bet prie šio klausimo grįžti nebeturėtume.“

„Be to, šiuo metu nuspręsta žuvų neįveisti ten, kur vyksta verslinė žvejyba“, – pridūrė V.Graičiūnas.

Marios bus įžuvinamos

Nuo šių metų Aplinkos ministerija yra nusiteikusi prisidėti prie Žuvininkystės tarnybos atliekamo žuvų įveisimo. Tam kasmet ministerija planuoja skirti po milijoną litų.

Šiemet jau skirta 350 tūkst. litų, kurių užteks maždaug 10 tonų paaugintos žuvies įsigyti.

Gan svarią šio kiekio dalį ketinama išleisti Kauno mariose. Planuojama, kad didžiąją dalį įveisiamų žuvų sudarys plėšrios žuvys.

Žuvų mažėja

Nuo 1998 m. žuvų ištekliai Kauno mariose nuolat mažėja.

2004–2006 m. Aplinkos ministerijai nustačius papildomus verslinės žvejybos apribojimus žuvų išteklių būklė pagerėjo ne, tačiau nuo 2007 m. vėl buvo stebimas pagrindinių verslinių žuvų išteklių mažėjimas.

Bendra verslinių žuvų biomasė Kauno mariose 2007 m. siekė 1 229 t, 2008 m. – 1 120 t, 2009 m. – 1 080 t.

Kasmet mažėja žvejybos efektyvumas, eksperimentiniuose laimikiuose – vis mažiau vyresnių amžinių grupių karšių, kuojų, sterkų, sparčiai mažėja salačių ištekliai.

Versliniai sugavimai Kauno mariose iki 2010 m. buvo apie 150 t per metus.

Šaltinis: Mėgėjiškos žūklės plėtros taryba