Kilus krizei nesulaukę valdžios palaikymo verslininkai traukiasi. Su jais išeina ir filantropinės idėjos – buitinės technikos iš namų nuo šiol niekas už dyką nebeveš.

Valdžia žiūri pro pirštus

Sena ir nenaudojama buitine technika nemokamai norintys atsikratyti vilniečiai turėtų sukrusti. Liko vos kelios dienos, kai įmonė "EMP Recycling", iš namų paimanti nereikalingus elektronikos prietaisus, už tai neprašys pinigų: už šią paslaugą jau nuo ateinančio pirmadienio – lapkričio 10 d. – teks pakloti 50 litų.

Bendrovės "EMP Recycling" valdybos pirmininkas ir verslo plėtros vadovas Almontas Kybartas "Vilniaus dienai" aiškino, kad apmokestinti paslaugą įmonę privertė per pastaruosius mėnesius smarkiai kritusios metalų ir antrinių žaliavų kainos pasaulio rinkose bei išaugusios atliekų perdirbimo sąnaudos. Be to, bendrovei galutinai įsipyko valstybės institucijų, atsakingų už gamtos apsaugą, atsainus požiūris į atliekų rinkimą ir perdirbimą.

"Viskas buvo užkrauta ant privataus verslo pečių. Atėjus krizei paaiškėjo, kad vien jis atliekų sistemos iš duobės ištraukti nepajėgs: finansavimas iš bankų dingo, metalų kainos krito, valstybės biudžetas skylėtas ir ji niekuo padėti negali", – apgailestavo A.Kybartas.

Krizė apkarpė pelną

Įsipareigojimus elektronikos prietaisų gamintojams ir importuotojams "EMP Recycling" esą jau įvykdė: atliekų surinko ir sutvarkė tiek, kiek buvo užsakyta. Pagal sutartis importuotojai privalo sutvarkyti apie 25 proc. atliekų nuo į šalį įvežtų prietaisų skaičiaus.

"Gamintojų ir importuotojų įvežamų prekių kiekis neauga, todėl papildomi perdirbimo darbai neužsakomi. Anksčiau mes netgi aukojome įmonės pelną, tikėdamiesi, kad gamintojai ir importuotojai sumokės už viršytą kiekį. Pernai viršijome 400 t, bet visiems tai nė motais. Aplinkos ministerija irgi nesirūpino, kad būtų apmokėtas viršytas kiekis. Šiemet tikrai nedarome to, kas nenaudinga įmonei, todėl nemokamą paslaugą verčiame mokama. Negalime įmonės pelno sąskaita dotuoti sistemos, kuri turėtų būti finansuojama visai iš kitų šaltinių", – aiškino A.Kybartas.

Bendrovės verslo plėtros vadovas neslėpė, kad šie metai įmonei sudėtingesni nei praėjusieji. Ypač komplikuotas metų galas. Keblią padėtį esą lėmė force majeure aplinkybės: akivaizdžiai sumažėję importuotojų užsakymai perdirbti elektronines atliekas įmonei buvo netikėti.

"Jei nesiveršime diržų ir nesiimsime kitokių nei iki šiol įmonės teikiamų paslaugų apmokėjimo modelių, gali prasidėti nemalonūs procesai", – apie darbuotojų mažinimo galimybę užsiminė A.Kybartas.

Filantropijai galas?

Esą svarbiausia bendrovei išgyventi likusius porą mėnesių iki kitų metų, kai bus sudaromos naujos sutartys. Tačiau net pasitaisius ekonominei padėčiai, mažai vilties, kad įmonė elektronikos priemones iš gyventojų namų imtų rinkti už dyką.

"Gyventojai yra laisvi pasirinkti teikiamos paslaugos kokybę ir kainą", – sakė A.Kybartas ir pridėjo, kad filantropinės idėjos privačiame sektoriuje bus neįmanomos tol, kol prie jų neprisidės ir valstybė.

"Savo iniciatyva vykdėme akciją, per kurią iš gyventojų nemokamai rinkome baterijas. Mes jas prižiūrėjome, saugiai laikėme ir laukėme, kol Aplinkos ministerija surengs konkursą. Jį laimėjo kita įmonė. Atėjome į ministeriją ir klausėme, kur mums tas baterijas dėti? Atsakymas trumpas: tai jūsų problema", – prisiminė A.Kybartas.

Skalbyklės keliaus į miškus?

Bendrovė "EMP Recycling" per mėnesį sulaukdavo apie 3–4 tūkst. vilniečių prašymų nemokamai išgabenti buitinę techniką. Manoma, kad paslaugai tapus mokama šis skaičius sumažės bent tris kartus. Patuštinti pinigines 50 litų žmonėms atrodys per didelė prabanga – ypač žiemą. Ar nepadažnės atvejų, kai nereikalingi elektronikos prietaisai gyvenimą baigs pamiškėse?

"Nemanau, kad bus užversti miškai. Žinoma, nemokama paslauga buvo labai patraukli ir patogi, tačiau procesas nesustos, juo labiau kad yra kitų atliekų atsikratymo būdų: prie prekybos centrų įrengti specialūs konteineriai, buitinius prietaisus priima kai kurios elektronika prekiaujančios parduotuvės", – kalbėjo Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė.

Aikštelėms nėra sklypų

Elektronikos surinkimo ir perdirbimo klausimais per menkai rūpinasi ir savivaldybės. Jos esą turėtų numatyti dienas, kai nuo laiptinių technika surenkama nemokamai. Be to, miestuose per mažai atliekų aikštelių arba jų darbo laikas nepatogus gyventojams.
Vilniuje yra dvi didelių gabaritų buitinių atliekų aikštelės, įsikūrusios Lentvario g. 15 ir Viršuliškių skg. 60.

Pagal nuostatus tokių aikštelių sostinėje turėtų būti dešimt kartų daugiau, nes 50 tūkst. gyventojų turi tekti viena aikštelė.

"Tačiau teorija su praktika prasilenkia. Aišku, kuo daugiau aikštelių, tuo jos prieinamesnės gyventojams, tačiau Vilniuje joms įrengti nėra laisvų sklypų", – padėtį lakoniškai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo administravimo poskyrio vyriausiasis specialistas Saulius Povilas Slankauskas.