Pasibaigus žiemos egzaminų sesijai kai kurie universitetai skaičiuoja, kad rinkdami pinigus iš visų, kurių vidurkis mažesnis nei aštuoni, jie iš studentų gaus daugiau įmokų.

Nauja šiais mokslo metais įsigaliojusi tvarka, numatanti, kad už mokslą turėtų mokėti visi studentai, kurių vidurkis – mažiau nei aštuoni balai, skirtingai veiks humanitarinių ir technologinių mokslų universitetus: pirmieji planuoja panašų įmokų skaičių, antrieji iš studentų susirinks daugiau.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kancleris Arūnas Komka mano, kad šio universiteto pajamos dėl pasikeitusio gerai besimokančio studento statuso turėtų išaugti bent dešimtadaliu.

"31 proc. yra gerai besimokančių vidurkis, tada 69 proc. turėtų mokėti. Gal nukris procentas tų, kurie turi mokėti, bet ne daugiau kaip iki 60 proc. Manau, kad tikrai turėtume surinkti 10–15 proc. daugiau pajamų nei praėjusiais metais, jei visi susimokės, aišku", – sakė A.Komka.

Anot jo, skirtinguose fakultetuose studentų pažangumas nevienodas, pavyzdžiui, Architektūros fakultete yra beveik 60 proc. gerai besimokančiųjų. Mažiausiai tokių studentų, jo teigimu, yra Mechanikos fakultete.

VGTU kancleris A.Komka tikisi surinkti pinigus ir iš iškritusių studentų. "Tie, kurie pabėgę, su kuriais bus bėdų ir kurie be sutarčių yra, tai tokių yra apie 700. Jeigu jie į mūsų universitetą pabandys sugrįžti, visų pirma turės susimokėti tą sumą. O dėl kitų paskui teisiškai žiūrėsime", – sakė A.Komka.