Vilniaus mero iniciatyvą dėl prievolės užsieniečiams mokėti lietuviškai pasirašė 22,5 tūkst. žmonių

Meras siūlo nustatyti, kad ne ES piliečiai, norintys Lietuvoje gyventi ilgiau nei trejus metus, turėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu.

Parašų rinkimas truko mėnesį.

Pasak jo, užsienio piliečiai, norintys ilgesnį laiką gyventi Vilniuje ir Lietuvoje, yra neišvengiama realybė, bet jie turi prisiimti atsakomybę mokytis valstybinės kalbos pagrindų.

„Tai yra sveiku protu suprantamas principas ir jį palaiko dauguma vilniečių. Deja, kai tai pasakiau, vidaus reikalų ministras mano pasiūlymą mandagiai padėjo į stalčių. Todėl su Vilniaus ir Lietuvos kelių dešimčių tūkstančių žmonių mandatu pokyčiui išsiunčiau laišką ministrui su pasiūlymu susitikti. Vidaus reikalų ministras yra sakęs, kad kviečia užeiti į ministeriją, tad, tikiuosi, žodžio laikysis“, – teigė V. Benkunskas.

Anot jo, Vilniaus savivaldybė savo ruožtu jau yra žengusi pirmuosius žingsnius, įgyvendindama užsieniečių integracijos planą – jiems bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos jiems patogiausiu būdu – nuo savarankiško mokymosi, neformalių užsiėmimų iki akademinių kursų.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius balandį BNS sakė, kad ministerija jau rengia teisės aktų pakeitimus, kurie skatintų užsieniečius mokytis lietuvių kalbos.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo šių metų turi atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai.

Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas. Jis taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Praėjus šiam laikotarpiui norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Migracijos departamento duomenimis, gegužę leidimą gyventi Lietuvoje turėjo daugiau kaip 218 tūkst. užsieniečių.