„Šiuo metu yra pateikti keturi ieškiniai“, – BNS teigė Edvardas Varoneckas Vilniaus miesto savivaldybės Teisės grupės vadovas.

Anot jo, Vilniaus savivaldybė teisme prašo, kad šis įpareigotų asmenį garažą nusikelti. To nepadarius, jį nukels savivaldybė, o lėšas išieškos iš garažo nenusikėlusio asmens.

Kaip penktadienį pranešė sostinės valdžia, iš seniūnijų ji jau yra gavusi informacijos apie 1400 atvejų, kai savininkai delsia ar atsisako nukelti garažus.

„Civilizuotas susitarimas su garažų savininkais yra neabejotinai patrauklesnis variantas nei bylinėjimasis teisme, tačiau šiuo metu nematome kito kelio, kuris paskatintų juos įvykdyti savivaldybės nurodymą“, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.

Anot savivaldybės, garažų savininkai vis dar raginami juos nusikelti ne teismo tvarka.

Šiuo metu nematome kito kelio, kuris paskatintų juos įvykdyti savivaldybės nurodymą.

„Kitu atveju garažų nukėlimas vyks priverstine, teisės aktų nustatyta tvarka, o tai garažų savininkams ar jų naudotojams reikš papildomas išlaidas. Jiems teks apmokėti priverstinio nukėlimo, saugojimo ir bylinėjimosi teisme išlaidas“, – sakė D. Narbut.

Šią vasarą Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo metalinių garažų savininkus nusikelti garažus iki rugsėjo galo. Tiems, kurie sutiko tai padaryti, savivaldybė organizavo pagalbą tvarkant garažuose susikaupusias atliekas ir teritoriją.

S. Žiūros nuotr.

Metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet šiems garažams buvo leista valstybinėje žemėje įsikurti laikinai – trims–penkiems metams. Tačiau dešimtmečiams stovėti valstybinėje teritorijoje likę garažai ilgainiui tapo sąvartynais ir ėmė kelti grėsmę aplinkai.

Vilniuje šiuo metu nukelti 4647 metaliniai garažai – tai yra daugiau nei 43 proc. visų valstybinėje miesto žemėje stovėjusių garažų.

Vietoje nukeltų garažų planuojama kurti viešąsias poilsio erdves, tiesti naujus kelius automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams.