Tai vienas iš renginių, skirtų šio Nobelio premijos taikos premijos laureato, žmogaus teisių aktyvisto, fiziko šimtmečiui.

Renginys bus skirtas 1975 metų Helsinkio susitarimams apžvelgti – jie tapo  bendradarbiavimo ir saugumo pagrindu Europoje, paskatino Sovietų bloko suirimą ir laisvę Vidurio, Rytų Europai bei kitoms buvusios Sovietų Sąjungoms respublikoms, teigiama vieno iš konferencijos rengėjų, Vytauto Didžiojo universiteto, pranešime.

Helsinkio susitarimai pasirašyti tais pačiais metais, kai Nobelio taikos premija buvo įteikta A. Sacharovui, jo raštai ir įžvalgos atsispindėjo Helsinkio susitarimuose.

Pranešimus konferencijoje skaitys A. Sacharovo anūkė Marina Sakharov-Liberman, jo  įdukra Tatjana Jankelevič, rašytojas, Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjas Tomas Venclova, profesorius. Michaelas Morganas (Maiklas Morganas) iš Chapell Hill'o universiteto Šiaurės Karolinoje, britų istorikas Timothy Gartonas Ashas (Timotis Gartonas Ašas) iš Oksfordo universiteto, žmogaus teisių aktyvistas iš Rusijos Viačeslavas Bachminas, žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International Europe“ vadovas Nilsas Muzniekas iš Latvijos, Maja Mazurkiewicz (Maja Mazurkevič) iš Lenkijos, atstovaujanti organizacijai „Alliance4Europe“, kt.

Jie taip pat aptars disidentų grupių vaidmenį atveriant totalitarinę visuomenę Rytuose ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europa.

Kai 1975 metais A. Sacharovui buvo skirta Nobelio taikos premija, sovietų valdžia neleido išvykti iš šalies, todėl Osle jo kalbą perskaitė ir premiją atsiėmė žmona Jelena Bonner.

Pats A. Sacharovas tuo metu atvyko į Vilniuje surengtą kito garsaus rusų disidento, savo draugo Sergejaus Kovaliovo teismą už paramą Lietuvos katalikams.

Teigiama, kad A. Sacharovo veikla paskatino ir Lietuvos intelektualų įsitraukimą į disidentinę veiklą sovietiniu laikotarpiu. 1976 metais Viktoras Petkus kartu su Tomu Venclova, Karoliu Garucku, Ona Lukauskaite-Poškiene ir Eitanu Finkelšteinu įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę.