Sklypuose K. Vanagėlio gatvėje atrastos ir trys paauksuotos audinių plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu. Visi šie radiniai bus perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Minėtoje teritorijoje archeologiniai tyrimai buvo atliekami prieš planuojamas daugiabučių ir biurų statybas. Jų metu tirtas Vilniaus senamiesčio pakraščiams nebūdingas itin storas – iki 5,5 metrų gylio – kultūrinis sluoksnis, kurį daugiausia nulėmė natūrali griova tarp aukštų šlaitų.

Pasak „Kultūros vertybių paieškos“ direktoriaus pavaduotojos, archeologės Justinos Dobeikienės, dėl tokio reljefo minėtoje teritorijoje žmonėms nebuvo patogu gyventi, todėl XVI amžiuje ji buvo pradėta tvarkyti.

Čia iš miesto buvo vežamas gruntas, kuriuo buvo užpilta griova. Trijų metrų storio grunto sluoksnyje šią vasarą atrastas didelis kiekis įvairiausių radinių – daugiausia molinių indų ir šildymo krosnių koklių fragmentų bei molinių pypkių.

„Tačiau aptiktas ir neįprastai didelis kiekis monetų. Ankstyviausios jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio denarai, nukaldinti 1440–1492 metais, taip pat Lenkijos karaliaus Jono Albrechto pusgrašiai ir grašiai, nukaldinti 1492–1501 metais“, – sakė J. Dobeikienė.

„Tyrimų metu surinktas didelis kiekis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų, kurių nominalai labai įvairūs: denarai, dvidenariai, pusgrašiai, grašiai ir kiti. Atskiro paminėjimo vertos retos Žygimanto Augusto keturių grašių monetos su Vyčiu, Gediminaičių stulpais ir valdovo profiliu bei obolų monetos. Be to, aptiktas ir Žygimanto Augusto pusgrašių lobis – vienoje vietoje rasta net 10 monetų“, – pridūrė ji.

Tyrimų metu taip pat rasta apie 100 vienetų XVI-XVII amžiaus švininių audinių plombų, kurios viduramžiais Europoje buvo naudojamos tekstilės gaminiams žymėti.

J. Dobeikienės teigimu, dėl radinių ekspozicijos spręs Nacionalinis muziejus.