Į namą sostinėje Ševčenkos gatvėje Juozas ir Julija įsikraustė prieš 52 metus. Gyveno ramiai tol, kol po langais kieme nepradėjo dygti namai.

„Buvo parašyta – svečių namai, o paskui jau sako, kad butai parduoti“, – teigė moteris.

Juozas ir Julija įvardina, kokių nepatogumų turės, kai namai bus pastatyti.

„Bus mažiau saulės“, – sakė vyras.

Gyventojai prieš statybas protestavo, tačiau nieko nepasiekė. Dabar pyksta ne tik ant statytojų, bet ir savivaldybės.

„Jeigu ne savivaldybė, jie tikriausiai nieko nebūtų darę. Tikriausiai savivaldybė gerus pinigėlius paėmė“, – samprotavo Juozas.

Vilnietė Ingrida jau ne vienerius metus gyvena name, kuris yra komercinės paskirties. Pardavėjai, esą, žadėjo, kad rūpesčių dėl pastato paskirties nebus.

„Sakė, kad per metus ar dvejus sutvarkys. Jau praėjo penkeri metai“, – teigė moteris.

Tikriausiai savivaldybė gerus pinigėlius paėmė.

O kol gyvena ne bute, o neva viešbutyje, Ingrida turi nepatogumų.

Vietoje viešbučio išdygęs daugiabutis piktina ir kitus vilniečius. Tiesa – ne visus.

„Buvo pasakyta, kad tai bus sveikatingumo centras bei viešbutis. Šiais laikais, manau, žmonės daro tai, ką nori“, – kalbėjo Vilniaus gyventoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nemanau, kad tai yra didelė problema. Kai žmonėms nėra, kur gyventi, tai nėra gerai“, – teigė kita vilnietė.

„Atvejų tikrai nėra vienas, du ar trys. Jų yra tikrai daugiau. Kiekis toks, kad jau leidžia kalbėti kaip apie sisteminį reiškinį, kurį reikia spręsti sistemiškai“, – pasakojo STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Į statybos leidimų išdavimą, statybas bei jų įteisinimą įsigilinusi STT padarė išvadą, kad tvarka, pagal kurią Vilniaus savivaldybė išduoda statybos leidimus, sudaro galimybę korupcijai.

STT užkliuvo, kad Savivaldybė, išduodama statybų leidimus, taiko taisykles, kurios nėra patvirtintos teisės aktais.

„Pagal teritorijų planavimo dokumentą matome, kad gyvenamoji statyba negalima. Statybas leidžiantis dokumentas išduodamas kitos rūšies statybai, tačiau vyksta butų statyba ir keliami tokie reikalavimai, kokie keliami butams“, – tęsė R. Kaziliūnaitė.

Kai reikalavimai nepatvirtinti, anot STT, neaišku, kodėl jie vienam statytojui taikomi, o kitam – ne. Savivaldybės vyriausiasis architektas tvirtina, kad taisykles, nors ir nepatvirtintas, įvedė siekdami ginti žmonių interesus.

„Buvo statomi svečių namai ir mes matėme, kad yra rizika, jog jie bus išparduoti po atskirą turtinį vienetą. Šie dalykai teisės aktais nėra draudžiami. Mes, išskyrus savo nusistatytus kriterijus, kitų argumentų neturėjome“, – kalbėjo Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Anot vyriausiojo architekto, žmonėms butų komercinės paskirties pastatuose neuždrausi, o kelios svečių namus stačiusios ir kaip butus išpardavusios įmonės buvo nubaustos, bet ne už statybos leidimų nepaisymą, o už neteisingą reklamą.

„Ne už tai, kad pastatė svečių namus, juos išskaidė į atskirus turtinius vienetus ir pardavė, o už tai, kad reklamavo parduodamą turtą kaip butus. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadose yra pasakyta dėl kai kurių tada tirtų objektų, kadangi visi reikalavimai buvo padaryti, kaip gyvenamiesiems namams, tad teisės aktų pažeidimo konstatuoti negalima, nes niekas nenukentėjo“, – tęsė M. Pakalnis.

Tačiau STT turi įtarimų, kad ir pati Savivaldybė bei kitos su statybomis susijusios valdiškos institucijos dirba neskaidriai. Dar pernai pradėtas didelės apimties ikiteisminis tyrimas susijęs su pusšimčiu statybų Vilniuje. Tiriama daugiau kaip 150 nusikalstamų veikų dėl kyšininkavimų, papirkimo, prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.