Nors niekas nesitikėjo, Užupis tapo patrauklia vieta gyventi. Tokia pati ateitis laukia ir Vilniaus stoties rajono, įsitikinęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius. Jis pataria atkreipti dėmesį, kad į stoties rajoną vis dažniau keliasi menininkai.

„Pasaulyje netgi vyrauja posakis, kurį vartoja investuotojai, – follow the art [liet. sek meną – LRT.lt]. Reikia sekti menininkus. Vieta, į kurią atsikelia menininkai, po keliolikos metų tampa labai patraukli investicijoms ir perspektyvi teritorija, ten nori kurtis žmonės, todėl reikia sekti meną“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako M. Statulevičius.

Tos pačios nuomonės laikosi ir architektas Mindaugas Pakalnis, kurio nuomone, stoties rajonas – labai perspektyvus, bet jau daugiau kaip 15 metų planuojamas jo atnaujinimas neįvykdomas, ir rajonas išnaudojamas neefektyviai.

Stoties rajono galimybės neišnaudojamos nuo pat jo pastatymo

M. Pakalnis tvirtina, kad visame pasaulyje stoties rajonai nėra labai saugūs, todėl nereikia tikėtis, kad Vilniaus stoties rajonas užsitarnaus tokią pat gerą reputaciją kaip, pavyzdžiui, Gedimino prospektas. Nepaisant to, architektas pabrėžia, kad stoties rajonas yra gerai išvystytas infrastruktūriniu požiūriu, o tai – geras bruožas.

„Jame susikerta daugybė transporto magistralių, yra patogi gatvių struktūra. Tas rajonas tikrai niekada nebuvo išvystytas taip, kaip galėtų būti išvystytas miesto centras. Jis buvo suplanuotas XIX a., buvo padaryta šiam amžiui būdinga kvartalinė architektūra. Ji nebuvo pabaigta – sklypai buvo dalinami miestiečiams, jie gaudavo teisę statyti, bet iki pat Antrojo pasaulinio karo daugelis teritorijų nebuvo užstatyta“, – pasakoja M. Pakalnis.

Anot jo, dėl didelių neužstatytų plotų į stoties rajoną ėmė keltis pramonės įmonės, sandėliai. Atgavus nepriklausomybę, daug bendrovių bankrutavo, o pastatai liko tušti ir nenaudojami. Architektas tikina, kad miestui tai – didžiulis nuostolis, nes iš pradžių miesto gyvenimui pritaikytas rajonas buvo naudojamas pramoniniais tikslais, o po to tapo visiškai apleistu.

„Sukurta infrastruktūra nenaudojama efektyviai – guli padėta į žemę, o miestas vystosi kažkur laukuose. Nuo pat 1998 m., kai buvo parengta pirmoji Vilniaus Naujamiesčio raidos programa, pradėta galvoti, kaip tą miesto dalį atgaivinti“, – sako M. Pakalnis.

Jo aiškinimu, tuometinė Vilniaus miesto administracija galvojo, kad tai yra neįmanoma, bet vis dėlto kai kur įvyko: atsirado prekybos centrai, viešbučiai, gyvenamieji namai. M. Pakalnio nuomone, tai rodo, kad Vilnius vystosi taip pat, kaip kiti europietiški miestai, o investicijoms tokios vietos, kaip stoties rajonas, yra patrauklios.

M. Statulevičius: visame pasaulyje tokios teritorijos traukia žmones

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus M. Statulevičiaus, stoties rajonas atsigauna ir tampa vis labiau patrauklus tiek žmonėms, kurie nori jame kurtis, tiek įmonėms. Kaip vieną didžiausių privalumų M. Statulevičius įvardija tai, kad stotis yra arti misto centro.

„Pasaulyje tokios teritorijos traukia gyventojus. Jose pirmiausia atsiranda kūrybiškos bendruomenės, menininkai, žmonės, kurie ieškosi pirmojo būsto, nekelia labai aukštų kokybės reikalavimų. Vėliau ateina ir aukštesnio lygio investicijos, kuriasi prabangesni kvartalai, atsiranda verslo objektų. Stoties rajone Vilniuje tikrai puikiai išvystyta infrastruktūra – tiek inžinerinė, tiek socialinė, susisiekimo“, – įsitikinęs M. Statulevičius.

Jis pabrėžia, kad labai svarbu, jog šį rajoną galima lengvai ir greitai pasiekti tiek pėsčiomis, tiek viešuoju transportu ar dviračiu. Anot pašnekovo, tai rajonui suteikia patrauklumo. Be to, jame kuriasi viešosios erdvės, palaipsniui sprendžiama saugumo problema.

„Galiu paminėti paralelę su Užupio rajonu. Prieš 15–16 metų turbūt mažai kas būtų tikėję, kad jis taps tokia patrauklia vieta gyventi. Matome, kad dabar dauguma nekilnojamo turto objektų, kurie vystomi Vilniaus mieste, ypač aukštesnės klasės, atsiranda būtent Užupyje ir aplinkinėse teritorijose“, – atkreipia dėmesį M. Statulevičius.

Rajonas turėtų būti atgaivintas iki 2020 m.

Saugumas, pasak M. Statulevičiaus, yra vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos sprendimus priima investuotojai ar būsto ieškantys žmonės. Jo teigimu, didelės įtakos turi ir aplinkos patrauklumas, fizinė pastatų būklę, kokybė, nesidėvėjimas, moralinė aplinka. M. Statulevičiaus tvirtinimu, tai – sudedamosios nekilnojamojo turto vertės dalys.

„Šiuo metu tas rajonas tikrai negali pasigirti turintis daug aukštos kokybės pastatų, tačiau reikėtų įvertinti, kad ši teritorija patenka į Vilniaus miesto vystymo programos prioritetą. 2014–2020 m. yra suplanuotos nemenkos investicijos, kurios turi padėti atgaivinti šią teritoriją. Būtent pastatams, kiek teko susipažinti su programos detalėmis, skirta nemažai dėmesio“, – akcentuoja M. Statulevičius.

Jo teigimu, stoties rajone nuomos ir būsto įsigijimo kainos atsilieka nuo Senamiesčio, kuris yra visai šalia. M. Statulevičiaus nuomone, ateityje kainos stoties rajone turėtų pasivyti ir Senamiesčio būstų nuomos ar pirkimo kainas.

Norint atgaivinti rajoną, reikia pritraukti menininkus?

Trečiadienį prasideda trečiasis gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“, kuris šiais metais persikelia į stoties rajoną. Pašnekovai įsitikinę, kad toks būdas – puiki priemonė atkreipti dėmesį į apleistas rajono vietas ir parodyti jų potencialą.

„Menininkų pritraukimas sutelkia bendruomenę, kuri ten gyvena, kuria verslą. Paprastai tokie projektai tam ir naudojami. Žmonės susirenka, pasišneka apie meno kūrinį, pamato negražų pastatą visai kitomis akimis, kitame kontekste. Tai – vienas iš būdų atnaujinti tą rajoną. Šį metodą taiko daug pasaulio miestų – pradeda nuo menininkų, kurie yra kūrybingi, sugeba apleistą teritoriją parodyti visai kitomis spalvomis. Tai – puikus ir geras metodas“, – įsitikinęs M. Pakalnis.

Jam antrina ir M. Statulevičius, kurio nuomone, festivalis – sveikintina, teigiama ir pozityvi iniciatyva. Jis atkreipia dėmesį, kad dažnai menininkai sugeba pasirinkti būtent tokius rajonus, kurie vėliau tampa perspektyvūs ir patrauklūs.

„Galbūt ir miesto valdžia, ir verslininkai viską pamatys kitomis akimis ir šie procesai pajudės. [...] Pasaulyje netgi vyrauja posakis, kurį vartoja investuotojai, – follow the art [liet. sek meną – LRT.lt]. Reikia sekti menininkus. Vieta, į kurią atsikelia menininkai, po keliolikos metų tampa labai patraukli investicijoms ir perspektyvi teritorija, ten nori kurtis žmonės, todėl reikia sekti meną“, – pataria M. Statulevičius.