Vilniaus miesto savivaldybė žada iki rudens suprojektuoti visus žemės sklypus, reikalingus atkurti nuosavybę.

„Paskutiniame nuosavybės teisių atkūrimui susirinkime, organizuotame praėjusį rudenį, dalyvavo 1671 pilietis. Jiems buvo suteikta galimybė rinktis vieną naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai“, – Seimo Audito komitete praėjusią savaitę teigė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Mindaugas Joteika.  

Pasak jo, Vilniaus savivaldybė NŽT yra perdavusi 527 žemės sklypus atkurti šių žmonių nuosavybę, tačiau trūksta dar apie 1 tūkst. sklypų: „Mums dar trūksta apie 1 tūkst. sklypų, norint patenkinti bent jau šį pretendentų skaičių“.   

M. Joteikos, nuosavybės teisių atkūrimas įstrigęs ir dėl to, kad savivaldybė nenumato sklypų, kad žemė būtų gražinta buvusioje vietoje.

„Su šia eile yra dar didesnė problema, nes Vilniaus miesto savivaldybė niekaip dar negali pasakyti galutinio piliečių sklypų skaičiaus, kurie galėtų būti grąžinami natūra buvusioje vietoje, tai yra rėžiniuose kaimuose arba žemėvaldoje“, – komitete aiškino M. Joteika.

„Sudedant visus, kurie nori gauti sklypą individualiai statybai ir atgauti žemę natūra, turime apie 3 tūkst. žmonių. Tai toks skaičius, su kuriais pilnai neatsiskaityta“, – pridūrė NŽT atstovas.

Jis pabrėžė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį savivaldybė suprojektavo tik vieną laisvą grąžintiną 26 arų žemės sklypą.

Vilniaus savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vedėja Vaida Masytė BNS teigė, kad per vasarą visi žemės sklypai, reikalingi atkurti nuosavybę mieste, NŽT bus atiduoti: „Turime tokį planą pasirengę, kad turėtume užbaigti viską“.

V. Masytės teigimu, savivaldybė yra suformavusi paskutinį žemės sklypų paketą: „Turime suruoštų šiai dienai 115 žemės sklypų, skirtų vienbučiams ir dvibučiams įvairaus dydžio gyvenamiesiems namams statyti ir dar 8 sklypus, skaičiuojant, jeigu kiekvienam po 12 arų, tai 47 pretendentai galėti išsidalinti žemę“.

„Tų sklypų suprojektuosime daugiau negu yra pretendentų, kad būtų galimybė pasirinkti, bet mes negalime projektuoti bet kiek ir bet kur“, – pridūrė ji. 

V. Masytė taip pat pabrėžė, kad klausimai dėl užsitęsusio žemės grąžinimo Vilniuje „turi būti adresuojami NŽT“. 

„Žemės restitucijos procedūras vykdo jie: registruoja pretendentų eilę, turi visą statistiką, kiek likusių, kiek jau atkurtos nuosavybės teisės. Vilniaus miesto savivaldybė šitame procese dalyvauja tik tiek, kiek projektuojame žemės sklypus restitucijai“, – teigė savivaldybės atstovė. 

Seimas, priėmęs Nuosavybės atkūrimo įstatymo pataisas dėl kompensacijų pinigais mokėjimo, tikėjosi, kad nuosavybės grąžinimas paspartės, tačiau žemės savininkai tokį būdą pavadino nauja nacionalizacija – kompensacijos buvo dešimtis ir net šimtus kartų mažesnės už sklypų rinkos vertę. 

Kaimo vietovėse savininkams grąžinta beveik visa žemė.