Auditoriai atskleidė, kad buvusi "Vilniaus vandenų" ir sostinės vadovybė nustekeno bendrovę iki paskutinio siūlo. Dėl to vilniečiams gali smarkiai išaugti vandens kaina.

Sužaidė pelningą bendrovę

Vos ėmę narstyti "Vilniaus vandenų" išlaidas auditoriai pastebėjo, kad tuometis bendrovės direktorius Bronius Miežutavičius spekuliavo bendrovės išlaidomis. 2008 m. išlaidos buvo tyčia mažinamos ir perkeliamos į 2009 m. Manoma, kad B.Miežutavičius taip bandė išsaugoti braškančią kėdę.

Pavyzdžiui, pernai gruodį dumblą išvežančioms bendrovėms "Tikeras" ir "Utenstata" įmonė turėjo sumokėti beveik 320 tūkst. litų, tačiau iš jų nebuvo gauta nė viena sąskaita faktūra. Visi atsiskaitymai už paslaugą perkelti į 2009 m. sausį ir vasarį. Iš viso 2008 m. išvengta apie 400 tūkst. litų išlaidų.

Buvusi vadovybė "Vilniaus vandenis" siekė žūtbūt paversti pelninga bendrove. Įplaukas į bendrovės kasą paspartino skubus "Vilniaus vandenų" nekilnojamojo turto išpardavimas. Jis atnešė beveik 4 mln. litų pajamų. Buvęs "Vilniaus vandenų" direktorius B.Miežutavičiaus gyrėsi, esą 2008 m. baigęs gavęs beveik 2 mln. litų pelno, nors iš tiesų tuo metu bendrovės biudžete žiojėjo beveik 650 tūkst. litų skylė.

Kita ranka švaistė

Paradoksalu, bet viena ranka desperatiškai perkeldama atsiskaitymus kitiems metams, kita ranka bendrovės vadovybė taškė lėšas abejotinoms prekėms ir paslaugoms. Pavyzdžiui, bendrovei "POC" daugiau nei 54 tūkst. litų sumokėta už darbuotojų profesinės šventės organizavimą. Už renginį Balsiuose viešajai įstaigai "Giunteri percussion" atseikėta 10 tūkst. litų. Už kalėdinę reklamą bendrovei "Concept media events" nepagailėta 40 tūkst. litų.

Nepagailėta ir 160 tūkst. bendrovei "Vilniaus sigma sporto centras" už sporto salės nuomą, dar beveik 88 tūkst. litų paklota bendrovės "ST mega sport" už sportinę aprangą. Iš viso susidaro solidi, per 210 tūkst. litų, suma, paaukota darbams, nieko bendra neturintiems su bendrovės veikla.

Įklampino į skolas

"Vilniaus vandenų" valdžią griebtis finansinių spekuliacijų greičiausiai bus spyrusi ankstesnė miesto valdžia, kuriai vadovavo meras Juozas Imbrasas. Mat artėjant Seimo rinkimams Tvarkos ir teisingumo partija bet kokia kaina stengėsi išvengti nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, šiukštu nedidinti gyventojams kainų už šildymą ir šaltą vandenį.

"Vilniaus vandenys" buvo priversti griebtis rinkos dėsniams prieštaraujančių veiksmų. Pavyzdys – "Vilniaus vandenų" vartotojams kubinis metras šalto vandens kainavo 4,12 lito, nors visoje Lietuvoje vanduo vartotojams kainavo 8–10 litų už kubinį metrą.

Dar daugiau, nuo šių metų sausio procentu padidėjus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), J.Imbraso komanda priėmė sprendimą šalto vandens kainos gyventojams nedidinti. "Vilniaus vandenys" buvo priversti patys primokėti ankstesnio ir naujojo PVM skirtumą. Vien dėl to per pirmą 2009 m. pusmetį bendrovė patyrė beveik pusės milijono litų žalą.

Stekeno ir nauja valdžia

Vasarį miesto vairą perėmė konservatorių, liberalcentristų, liberalų, nepriklausomųjų ir socialdemokratų suburta koalicija. "Vilniaus vandenys" atsidūrė socialdemokratų globoje.

Praėjusią gegužę bendrovės vadovu paskirtas socialdemokratas Darius Norkus, o įmonės valdybos pirmininku tapo taip pat socialdemokratas savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas. Bendrovės veiklą ėmė kuruoti irgi socialdemokratas Romas Adomavičius.

Tačiau net ir socialdemokratų globa nedavė naudos "Vilniaus vandenims", nes jie pirmiau gelbėjo savivaldybės, o ne bendrovės kišenę. Naujasis "Vilniaus vandenų" direktorius D.Norkus ėmė ieškoti būdų, kaip atsikratyti bent dalies skolų. Mat bendra bendrovės skola pasiekė kritinę 30 mln. litų ribą.

Viena didžiausių skolininkių buvo ir tebėra "Vilniaus energija", kuri už šaltą vandenį neperveda daugiau nei 15,6 mln. litų. "Vilniaus energija" už šaltą vandenį nemokėjo dėl to, kad "Vilniaus vandenis" valdanti savivaldybė jai už šildymą buvo skolinga net 18 mln. litų. "Vilniaus vandenų" valdybos pirmininkas V.Milėnas uždraudė "Vilniaus vandenims" skolos iš energetikų reikalauti per teismą ir nusprendė, kad savivaldybė "Vilniaus energijai" už šildymą liks skolinga tik 3 mln. litų, bet perims 15 mln. litų energetikų skolą "Vilniaus vandenims". Savivaldybei ir "Vilniaus energijai" gal ir gerai, bet "Vilniaus vandenys" iš šio sandėrio skaičiuoja tik nuostolius, nes savivaldybė nemoka nei skolų, nei delspinigių.

Kentės vartotojai

Dėl buvusios ir dabartinės miesto valdžios sprendimų labiausiai nukentės "Vilniaus vandenų" tiekiamą vandenį naudojantys vilniečiai.

Šių metų rugsėjį šalto vandens kaina jau buvo padidinta 10 centų – iki 4,22 lito už kubinį metrą. Pagrindinis motyvas – liepą nuo 19 iki 21 proc. šoktelėjęs PVM. Tačiau tai tik vandens brangimo pradžia.

Šiuo metu "Vilniaus vandenis" slegia apie 23 mln. litai skolų, bendrovė beveik nebeturi rezervų taupyti. Todėl tikimasi dar šią žiemą kone litu padidinti šalto vandens tarifą ir sumontuoti modernius, nuotoliniu būdu valdomus šalto vandens skaitiklius. Vėliau naujų skaitiklių kaina taip pat bus įskaičiuota į vandens tarifą.