Vilniaus gyventojai labiausiai „nevirškina“ šou žvaigždžių, tuo tarpu visai likusiai Lietuvos daliai labiausiai „nevirškinama“ žmonių kategorija yra politikai.
 
40,6 proc. vilniečių nurodė, kad labiausiai „nevirškinami“ žmonės jiems yra šou žvaigždės, 34,5 proc. paminėjo politikus. Likusioje Lietuvos dalyje situacija priešinga – tik 26,8 proc. gyventojų „nevirškina“ žvaigždžių, tačiau net  41,7 proc. labiausiai „nevirškina“ politikų.

Vilniečiai taip pat mažiau negu likę Lietuvos gyventojai mėgsta žurnalistus – net 14,6 proc. vilniečių nurodė jų „nevirškinantys“, lyginant su 8,9 proc. kitur gyvenančių lietuvių. Tačiau vilniečiai labiau negu kiti lietuviai mėgsta valstybės tarnautojus ir verslininkus: valstybės tarnautojų ir verslininkų „nevirškina“ atitinkamai 4,7 proc. ir 2 proc. vilniečių. Likusioje Lietuvoje „nevirškinančių“ šių grupių yra dvigubai daugiau: valstybės tarnautojų ir verslininkų „nevirškina“ atitinkamai 10,4 proc. bei 4,9 proc. likusios Lietuvos dalies gyventojų.

„Nevirškinamų“ žmonių kategorijų neturinčių respondentų skaičius Vilniuje ir likusioje Lietuvos dalyje buvo panašus: „virškinantys“ visas žmonių kategorijas teigė 34,9 proc. vilniečių ir 33,4 proc. kitų Lietuvos gyventojų.

Apklausa taip pat parodė, kad tarp žmogaus pajamų ir požiūrio į politikus egzistuoja ryšys – kuo mažesnės pajamos vienam šeimos nariui respondento šeimoje, tuo labiau jis linkęs „nevirškinti“ politikų. Tarp asmenų, kurių šeimose pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 400 Lt, politikų „nevirškina“ net 51,5 proc., tuo tarpu tarp asmenų, kurių šeimose pajamos vienam nariui viršija 1 tūkstantį  litų, politikų „nevirškina“ tik 37,2 proc.

Tuo tarpu su žmonių požiūriu į šou žvaigždes situacija priešinga – kuo didesnės respondento pajamos, tuo labiau jis „nevirškina“ šou žvaigždžių. Tarp žmonių, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 1 tūkst. Lt., šou žvaigždžių „nevirškina“ net 35,2 proc. Tarp asmenų, kurių šeimose pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 400 Lt, tik 19,2 proc. sako nevirškinantys šou žvaigždžių.

„Nutarėme pažvelgti į žodį „nevirškinti“ su humoru ir paklausti lietuvių, kokios grupės žmonių „virškinimas“ jiems kelia daugiausia problemų. Klausimas turi ir rimtąją pusę, nes stresas ir neigiamos emocijos taip pat gali sukelti virškinimo problemas. Tokiais atvejais gali padėti augalų ekstraktai ir virškinimo fermentai – augalai padeda apsaugoti kepenų ląsteles, organizmui adaptuotis stresinėse situacijose, o fermentai padeda virškinti kai yra organizmo fermentų trūkumas. Tačiau visų pirma kviečiame žmones būti pozityvesniais ir daugiau galvoti apie teigiamus dalykus, tai teigiamai veiks ne tik mus pačius, bet ir aplinkinius“, – sako UAB „Valentis Pharma“ marketingo projektų vadovė Sigita Velavičienė.

Harvardo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad tarp ilgalaikio, dažnai pasikartojančio streso ir virškinimo problemų egzistuoja tiesioginis ryšys. Stresas nebūna vienintelė virškinimo sutrikimų priežastis, tačiau jei jo epizodai trunka ilgai ir nuolat kartojasi, tikimybė patirti virškinimo sutrikimus gerokai padidėja. Taip yra, nes stresinėse situacijose organizmas didelę dalį energijos impulsyviai skiria išspręsti stresą keliančią problemą. Tai reiškia, kad virškinimui, kaip ir kitiems procesams, organizmas skiria mažiau energijos. Be to, ilgalaikis stresas, neigiamos emocijos daro įtaką kraujospūdžio padidėjimui, gali sukelti galvos skausmus, nemigą, sekina imuninę sistemą.

Tai atskleidė UAB „Valentis“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, kurioje vienam iš klausimų buvo pasitelkta perkeltinė žodžio „virškinti“ reikšmė. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. vyresnių nei 18 metų amžiaus respondentų, atrinktų iš visos Lietuvos.