Antrus metus Vilnioje gyvenantys bebrai graužia pakrantės medžius. Tačiau tai – smulkmena, už kurią atvykėlių teisėti teritorijos šeimininkai išvaryti neketina.

Vilnios dešiniajame krante bebrų apgraužti medžiai pirmą kartą pastebėti pernai rudenį. Šiemet tokių medžių – dar daugiau. Tačiau naujieji gyventojai Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui (VPVKR) rūpesčių nekelia – jie tik suteikia miesto gyvenimui papildomo žavesio.

"Daug bebrų pas mus nėra, pats esu pastebėjęs gal tris. Jų per mažai, kad pastatytų užtvanką ar pridarytų kitokių bėdų. Atvirkščiai, jie tarsi atgaivino upę. Gamtosaugininkai varžosi, kuriam pavyks geriau bebrus nufotografuoti. O tai nelengva, nes bebrai – baikštūs gyvūnai, pasirodo tik anksti ryte arba vėlai vakare ir pamatę žmogų dažniausiai tą dieną nebesirodo", – šypsojosi VPVKR Priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Domas Mačiūnas.

Bebrų medžioklė Lietuvoje ribojama, todėl pastaruoju metu jų populiacija po truputį atsigauna. "Gal todėl jie ir atkeliavo pas mus. Kur nors pagausėjo šeimynų, viena iš savo teritorijos išginė kitą ir jie atkeliavo pas mus", – svarstė D.Mačiūnas.

Medžius bebrai dažniausiai graužia tik šaltuoju metų laiku – kai nėra kitokio maisto. "Šiaip jie minta įvairiomis žolelėmis, augalais, o medžių žievė bebrams – tarsi krizinė dieta, kai nėra kito pasirinkimo", – juokėsi D.Mačiūnas.

Dažniausiai bebrai graužia jau pažeistus medžius, kurie nebesugeba priešintis. "Medžiai turi tam tikrų cheminių medžiagų, lyg gyvybinių syvų, kuriuos bebrai jaučia ir sveikus medžius graužia palyginti retai", – aiškino VPVKR atstovas.