Kaip iš akcijos vietos nurodė BNS žurnalistas, mitinguotojai laikė plakatus „Putinyahu to the Hague“, „Nuo kada Lietuva remia okupantą“, „Stop genocide“ (liet. sustabdykite genocidą), „Let Gaza live“, (liet. leiskite Gazai gyventi), „Laisvė Palestinai“, „Mūsų partizanai rusams irgi buvo teroristai“.

Keli akcijos dalyviai laikė Palestinos vėliavas, buvo Libano vėliavų, mitinguotojai mušė būgnus, skandavo „stop okupacijai“, „stop genocidui“.

Prie Prezidentūros rūmų S. Daukanto aikštėje mitingavo apie 20 žmonių su plakatais „Okupacijai – ne“, „Tyla = smurtas“, „Genocidui – ne“, „Laisva Palestina“, „Ministrai, mums nereikia genocido kultūros“, skandavo Palestinos ir Ukrainos išlaisvinimo šūkius.

Mitingo organizatorius, portalo palestina.lt bendrakūris Andrius Mažeika BNS teigė, kad akcija siekiama „nutraukti ausis spengiančią tylą Lietuvoje Gazos klausimu“, Izraeliui per pastarąsias dvi paras „nužudžius virš 600 žmonių, įskaitant šimtus vaikų“.

„Tie skaičiai jau pradeda net nieko nebereikšti, nes genocidas vykdomas jau daugiau nei pusantrų metų ir Lietuvoje, manome, kad yra nemorali pozicija priimta mūsų valdžios ir tam tikrų institucijų“, – teigė A. Mažeika.

„Realiai mūsų valstybė toliau turi kuo puikiausius santykius su Izraeliu, nepriklausomai nuo to, ką Izraelis daro Gazoje, kaip Izraelis balsuoja Ukrainos atžvilgiu ir nepriklausomai nuo to, ką sako tarptautinė teisė, kuri teigia, kad Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) yra karo nusikaltėlis, ieškomas Tarptautinio Teisingumo Teismo, lygiai taip pat kaip Vladimiras Putinas“, – pridūrė jis.

A. Mažeikos manymu, apie Palestinos valstybės pripažinimą būtų galima kalbėti tik nutraukus Izraelio okupaciją, panaikinus nelegalias kolonijas.

„Bet Izraelis nerodo absoliučiai jokio noro tai daryti, jokio noro kažkaip ieškoti būdų sugyventi taikiai“, – teigė akcijos organizatorius, taip pat kritikavęs nacionalinį transliuotoją, esą pateikiantį situaciją vienpusiškai arba jos „leidžiantį sau nepateikti“.

„Kaip elgiamės su Rusija, taip turime elgtis su Izraeliu“

Kudirkos aikštėje plakatą „Nuo kada Lietuva remia okupantą“ laikiusi žmogaus teisių srityje dirbanti 40-metė Goda Jurevičiūtė BNS teigė, kad Izraelis yra neteisėtai okupavęs Palestiną, Gazą, Rytų Jeruzalę ir Vakarų Krantą bei „elgiasi taip siaubingai, kaip elgiasi okupantas“.

„Tiesiog toks klausimas kyla, ką mes išmokome iš Rusijos okupacijos. Ar išmokome vien tik, kad Rusijos okupacija yra blogai, ar pati okupacija yra blogai?“ – kalbėjo moteris.

„Mano maksimalistinis noras būtų, kad iš viso kaip mes elgiamės su Rusija, taip turime elgtis su Izraeliu, absoliučiai taip pat. Jeigu turime kažkokius vienodus standartus ir sakome, kad yra svarbi tarptautinė teisė, mums turi būti svarbi tarptautinė teisė ir Izraelio atžvilgiu“, – pažymėjo G. Jurevičiūtė.

Ji sakė turinti labai menkus lūkesčius iš Lietuvos valdžios, kuri „neturi jokio moralinio stuburo, nei šita, nei praeita“. Akcijos dalyvė vylėsi bent vieno Palestiną remiančio parlamentaro pareiškimo.

„Kad būtų kažkas, nors vienas Seimo narys kažką pasakytų, jau būtų kažkoks įvykis. O dabar, deja, man yra gėda būti atstovaujamai tokioje valstybėje“, – kalbėjo moteris.

To paties iš politikų tikėjosi pusiau lietuve, pusiau libaniete prisistačiusi, Libano vėliavą laikiusi 26-erių Amira Dayekh.

Ji pabrėžė, kad apie žmonių laisvę nepriklausomai nuo tautybės, religijos ar rasės kalbantieji „turėtų suprasti, kur yra okupantas, ir kur yra žmonės, kovojantys už savo laisvę“.

„Ir tai viešai paskelbdami jie palaikytų tas vertybes, už kurias žmonės kovoja ir žūsta. Mano nuomone, turėtų viešai tai pasmerkti, išreikšti palaikymą, solidarumą Palestinos, Libano, Sirijos žmonėms, kurie irgi okupaciją patiria“, – teigė mergina.

„Aš stoviu už Libaną ir palaikau Libaną ne tik dėl to, kad tai yra mano tėvynė, bet ir dėl to, kad Libane vyksta nesuvokiamas žiaurumas, nukreiptas prieš žmones, kurie kovoja už laisvę“, – sakė A. Dayekh.

Tvirtina, kad valdžia taiko dvigubus standartus Ukrainai ir Palestinai

Izraelio kariuomenė šeštadienį paskelbė Pietų Libane smogusi dešimtims „Hezbollah“ raketų paleidimo įrenginių ir vienai vadavietei. A. Dayekh tvirtino, kad Izraelis pažeidinėja paliaubų su Libanu susitarimą „nuo pirmų dienų“.

„Jie jį pažeidinėja nuo pirmų dienų, toliau vykdydami agresiją, sprogdindami namus. Ir tai, kad aš esu čia, yra dėl to, kad palaikau Libaną visapusiškai“, – kalbėjo akcijos dalyvė.

S. Daukanto aikštėje protestavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos specialistė viešiesiems ryšiams Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen teigė į renginį atėjusi, nes „Palestinos klausimu Lietuvos oficiali pozicija yra priešinga negu Ukrainos atveju“.

„Dėl to į tuos (Palestinos palaikymo – BNS) protestus ateina mažai žmonių. Jaučiu pareigą palaikyti tokius protestus“, – sakė moteris.

Paklausta, kokios reakcijos tikėtųsi iš Prezidentūros, ji tvirtino laukiant bent komentaro dėl tarptautinės teisės reikalų, „kur labai aiškiai kalbama Ukrainos atveju, o Palestinos atveju yra tarsi ignoruojama“, nors čia esą yra dar daugiau tarptautinės teisės pažeidimų yra.

„Norisi, kad komunikacija bent jau šiek tiek panėšėtų į Ukrainos atvejį, nes dabar yra visiškai ignoravimas. (...) Norisi kažkokio vienodumo, dabar dvigubi standartai“, – kalbėjo R. Motiejūnaitė-Pekkinen.

Visi ji pridūrė, kad tokios pozicijos iš valdžios institucijos sunku tikėtis, nes „Lietuva labai aiškiai deklaruoja draugystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.

Praleidus terminą leidimui gauti, rengia du susirinkimus

Vilniaus miesto savivaldybė BNS nurodė, jog organizatoriai pateikė prašymą leisti 300 žmonių susirikti Kudirkos aikštėje, tačiau praleido tam numatytą terminą, prašymą pateikdami prieš dvi, o ne keturias darbo dienas, kaip numato tvarka, todėl negavo leidimo.

„Dabar jie daro du susirinkimus, nes susirinkimų įstatymas tai leidžia, po 15 žmonių Kudirkos aikštėje nuo 14 iki 16 val. bei vieną tuo pačiu metu Daukanto aikštėje, irgi 15 žmonių“, – nurodė sostinės savivaldybė.

Pasak miesto, organizatoriai jau yra pateikę prašymą 300 žmonių susirinkti Kudirkos aikštėje kovo 29-ąją.

„Taip, tikiuosi, kad bus (susitikimas – BNS), dar turime suderinti su atsakingomis institucijomis, pirmadienį deriname, nesame gavę suderinimo rašto kol kas. Tikimės jį gauti ir organizuoti didesnį protestą ateinantį šeštadienį, nes šį tokia mini akcija“, – pažymėjo A. Mažeika.

Izraelio kariuomenė trečiadienį paskelbė atnaujinusi antžemines operacijas centrinėje ir pietinėje Gazos Ruožo dalyse, siekdama „išplėsti saugumo perimetrą ir sukurti dalinį buferį tarp šiaurės ir pietų“.

Pasak islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, ankstų antradienio rytą palestiniečių teritorijoje surengti smarkūs antskrydžiai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 400 žmonių.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija šią savaitę paragino Izraelį ir „Hamas“ atnaujinti derybas dėl paliaubų, paisyti tarptautinės teisės normų.

Kovo pradžioje pasibaigus pirmajam trapių paliaubų etapui, derybos dėl to, kaip tęsti ugnies nutraukimą, įstrigo. Izraelis ir Jungtinės Valstijos siekė pakeisti susitarimo sąlygas ir pratęsti pasibaigusį pirmąjį paliaubų su „Hamas“ Gazos Ruože etapą.

„Hamas“ nori pradėti derybas dėl antrojo paliaubų etapo, per kurį būtų sudarytos ilgalaikės paliaubos, Izraelis pasitrauktų iš Gazos Ruožo, o likę įkaitai būtų iškeisti į palestiniečių kalinius.

Šiuo metu Palestinos valstybingumą yra pripažinę daugiau nei trys ketvirtadaliai Jungtinių Tautų narių, to nėra padariusios didžiosios Vakarų šalys: Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, dalis Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Praėjusiais metais LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, maždaug trečdalis respondentų manė, kad Lietuva turėtų pripažinti Palestinos valstybę, vis dėlto daugiausia – 39 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.