Lietuvos žydų bendruomenė Vilniuje palaidotą didvyrį Antoną Schmidą lygina su turbūt geriausiai žinomu žydų gelbėtoju Oskaru Schindleriu, pagal kurio gyvenimo istoriją sukurtas garsusis filmas "Schindlerio sąrašas".

"Elgiausi kaip žmogus"

Neseniai Austrijos ambasada kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu surasti A.Schmido kapą. Holokaustą išgyvenę žydai jį laiko vienu iškiliausių kitataučių, o dauguma vilniečių apie šį didvyrį beveik nieko nežino.

A.Schmidas į nacistinės Vokietijos kariuomenę buvo pašauktas 1938 m., po anšliuso, kai vokiečiai aneksavo jo gimtąją Austriją. Į Vilnių jis atvyko netrukus po to, kai Vokietija okupavo Lietuvą, 1941 m. rudenį, jau turėdamas seržanto laipsnį. Čia jis tapo nacių žiaurumo liudininku – A.Schmidas matė, kaip buvo vykdomos masinės žydų egzekucijos.

Istoriniai duomenys liudija, kad A.Schmidas Lietuvos žydams padėdavo nusigauti į Baltarusiją, toliau nuo karo baisybių, parūpindavo jiems padirbtus asmens dokumentus.

"Jis vadovavo vokiečių kareivių, kurie buvo atitrūkę nuo dalinių, surinkimo punktui. Jam taip pat priklausė ir kelerios dirbtuvės. Kaip seržantas, jis joms vadovavo. Ten, turėdamas galimybę, jis įdarbindavo tuos žmones ir per tas dirbtuves, su padirbtais dokumentais, juos išveždavo", – dienraščiui pasakojo Austrijos ambasados patarėja kultūrai Dalia Friedt.

D.Friedt teigimu, neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai Lietuvos žydų nuo mirties išgelbėjo A.Schmidas. "Tie skaičiai negali būti labai tikslūs. Dėl suprantamų priežasčių sąrašų niekas nevedė, neskaičiavo. Vienuose šaltiniuose minimi 250 žmonių, kituose – apie 300. Niekas negali pasakyti tikslaus skaičiaus", – sakė Austrijos ambasados patarėja.

"Tiesiog elgiausi kaip žmogus", – taip paskutiniame laiške žmonai savo poelgį nupasakojo A.Schmidas. Manoma, kad šiuos žodžius jis rašė jau žinodamas, kad bus sušaudytas kaip išdavikas. Austrų didvyris žuvo 1942 m. balandžio 13 d., praėjus tik kiek daugiau nei pusmečiui po to, kai atvyko į Vilnių.

Ilsisi šalia menininkų

Austrijos prezidento Heinzo Fischerio iniciatyva istorikai ir diplomatai ėmėsi ieškoti didvyrio kapo. "Per prezidento apsilankymą Lietuvoje jam buvo papasakota apie A.Schmidą. Prezidentas įpareigojo ambasadorių, kad Lietuvoje būtų įamžintas jo vardas. Ambasada, remiama miesto savivaldybės, nori pastatyti jam atminimo lentą arba paminklinį akmenį, priklausomai nuo to, ką mums pasiūlys architektai", – teigė Austrijos ambasados patarėja kultūrai.

Anot D.Friedt, A.Schmidas veikiausiai ilsisi netoli Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio, kur palaidota rašytoja Jurga Ivanauskaitė, maestro Vytautas Kernagis ir daugelis kitų iškilių asmenybių.

"Palaidojimo vieta apytikriai žinoma. Po to, kai jis buvo sušaudytas, karo kapelionas rašė A.Schmido žmonai. Tuose laiškuose paminėta, kad jis palaidotas Antakalnio kapinėse. Yra dar vienas laiškas, kurį rašė A.Schmido draugas. Jis maždaug aprašė vietą, kur yra tas kapas. Tikslus kapo numeris kapinių žemėlapiuose neišlikęs, bet iš laiškų įmanoma nustatyti apytikrę vietą. Palei taką, kapinių pakraščiu einantį link Menininkų kalnelio, yra palaidoti per Pirmąjį pasaulinį karą žuvę vokiečių kariai. Ir ten, kažkur šalia tų vokiečių karių kapų, palaidotas ir A.Schmidas", – pasakojo D.Friedt.

Beje, naciai sušaudytą žydų gelbėtoją palaidojo ne kaip kariškį, o kaip eilinį civilį, mat jis buvo paskelbtas išdaviku. "Kadangi jis buvo nuteistas ir sušaudytas, jis nebuvo laidojamas Vingio karių kapinėse, kuriose yra Antrojo pasaulinio karo kareivių kapai. Jį palaidojo civilių kapinėse", – tęsė pašnekovė.

Tiesa, tikslios A.Schmido palaidojimo vietos veikiausiai nepavyks surasti. Anot D.Friedt, neišliko nei antkapis, nei to meto kapinių planai, taigi teks tenkintis apytikrės vietos nustatymu. Tikimasi, kad tai pavyks padaryti dar šiemet.

Lietuvos žydai didvyrio nepamirš

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky "Vilniaus dienai" teigė, kad tai, ką padarė A.Schmidas – itin retas drąsos pavyzdys. Pasak jos, labai mažai žmonių, dirbusių nacių sistemoje, ryžosi tokiai rizikai ir, statydami ant kortos savo gyvybę, gelbėjo žydus nuo pragaišties.

"Tai yra neeilinis atvejis. Nelabai esame girdėję, kad tokių atvejų būtų buvę daugiau. Žinome, kad rūpinamasi A.Schmido atminimo įamžinimu. Labai džiaugiamės ir labai palaikome tą iniciatyvą", – sakė F.Kukliansky.

Anot jos, susisiekti su A.Schmido išgelbėtais žydais iš esmės neįmanoma. Esą nustatyta, kad austras pats slėpė du žydus savo bute, tačiau jie jau mirę. O likusių, kuriems karininkas padėjo pabėgti į užsienį, likimai nežinomi.

Pelnė didžiulę pagarbą

Žydų tauta A.Schmido žygdarbį Vilniuje atsimins dar labai ilgai. Vilniuje žuvusį austrą žydai mini tarp iškiliausių kitataučių, kurie per Antrąjį pasaulinį karą rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus. Pavyzdžiui, vieni iš Izraelio Haifos miesto vartų pavadinti A.Schmido vardu. Jam po mirties taip pat suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. Tokius pat titulus gavo ir būrys žydus gelbėjusių lietuvių.