Pagal naująją sistemą, įsigalios dvinarė apmokėjimo sistema. Jos pastovioji dalis bus fiksuota ir priklausys nuo būsto ploto, o kintamoji dalis - nuo atliekų kiekio. Tačiau bus mokama tik už mišrias atliekas, o ne išrūšiuotas, todėl, pasak vicemero Lino Kvedaravičiaus, rūšiuojantys gyventojai galės sutaupyti.

„Rūšiavimo problema Vilniuje tikrai nemaža. Bėda, kad pakuotininkai buvo atsakingi už antrines žaliavas ir rūšiavimo konteinerių trūksta. Bus greitai skelbiamas konkursas šių konteinerių statymui ir išvežimui. Antrinių žaliavų konteinerių atsiradimas labai svarbus, nes gyventojai nuo 2019 metų mokės tik už mišrias žaliavas, o už antrines žaliavas yra mokama pagal kitą sistemą, kurią turi importuotojai“, - spaudos konferencijoje antradienį teigė L. Kvedaravičius.

Pereinamuoju laikotarpiu kintamoji tarifo dalis bus skaičiuojama pagal vidutinį metinį atliekų kiekį, tačiau vėliau gyventojai mokės už faktiškai išmestas atliekas, todėl, anot vicemero, daugiau rūšiuojantieji mažiau sumokės už atliekų tvarkymą.

„Kai įvyks perskaičiavimas, sąskaitos bus mažesnės, piniginės pilnesnės“, - pridūrė jis.

Kai įvyks perskaičiavimas, sąskaitos bus mažesnės, piniginės pilnesnės.

Pasak Naująją sistemą administruojančios savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) vadovo Rimanto Juknevičiaus, maždaug trečdalis Vilniaus gyventojų už atliekas nemoka, o šiukšles pila į kaimynų, daugiabučių konteinerius arba jas išverčia draudžiamose vietose. Naujoji sistema, pasak jo, to neleis daryti.

Anot jo, Vilnius bus suskirstytas į penkias zonas, kurias aptarnaus trys vežėjai.

„Šiuo metu Vilnius yra suskirstytas į penkias zonas. Trys zonos - šiaurinė, vakarinė, rytinė - aptarnaujamos „Ecoservice“, centrinė - „VSA Vilnius“, o pietinė zona - „Econovus„“, - teigė jis.

Pasak jo, atliekų tvarkymas atpigs gyventojams dėl masto ekonomijos, nes paslaugas perka viena įmonė ir taip gali gauti geresnę kainą. Tačiau ir dėl to, kad už atliekas turės mokėti visi gyventojai, taip pat ir tie, kurie iki šiol konteinerių nenaudojo.

Anot jo, taip pat pradės veikti „atliekų policija“, kuri turės užtikrinti, kad statybinės, stambiagabaritės ar kitos atliekos nebūtų metamos į konteinerius, bus prižiūrima, ar nesukčiaujama, atliekas pilant į svetimus konteinerius.

„Karštuose taškuose, kur susikaupia ypatingai daug atliekų, bus įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros“, - tikino R. Juknevičius.

Gyventojams gegužės ir birželio mėnesiais bus siunčiami pirmieji mokėjimo pranešimai apie 2018 m. rinkliavą. Juose bus nurodytas vietinės rinkliavos dydis, apskaičiuotas už 8 šių metų mėnesius. Naują rinkliavą sudarys dvi - pastovioji ir kintamoji - dalys.

Nuo kitų metų pradžios Vilniuje startuos antrasis atliekų sistemos pertvarkos etapas. Nuo 2018 metų Vilniuje bus pradedamos įrengti net 755 požeminės ir pusiau požeminės konteinerių aikštelės, 7 naujos didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikštelės, o atliekų rūšiavimui skirtų konteinerių tinklas bus sparčiai plečiamas.

Planuojama, kad nuo 2018 metų gegužės mėnesio pradėjus atliekas sverti, nuo kitų metų pradžios gyventojai mokės „už faktą“, o nuo 2019 metų pradėjus atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekas, atliekų tvarkymo paslauga gyventojams dar labiau atpigs.