Daugiau nei du šimtai armėnų diasporos atstovų ir juos palaikančiųjų dalyvavo eitynėse, nusidriekusiose nuo greta parlamento rūmų esančios Martyno Mažvydo bibliotekos per Vilniaus senamiestį iki Katedros aikštės.

„Šiuo metu vyksta karas ir jungtinės Turkijos, Azerbaidžano pajėgos, kartu sutelkiant teroristines organizacijas iš Sirijos ir Libijos, tiesiog naikina armėnus Kalnų Karabache. Mes, armėnai, tai vadiname 2-uoju genocidu, nes žmonės [armėnai] jau tūkstančius metų gyveno ten. Kai kurie mėgsta sakyti – okupantai, bet okupantai negali būti žmonės, okupavę savo žemes“, – BNS sakė Lietuvos armėnų bendruomenės atstovas Armenas Manukianas.

Okupantai negali būti žmonės, okupavę savo žemes.

„Mes reiškiame poziciją prieš karą ir norime atkreipti į tai Lietuvos valdžios ir visuomenės dėmesį, norime, visokeriopai padėti sustabdyti tą karą. Armėnija yra pasiruošusi sėsti prie derybų stalo“, – teigė jis.

„Norime, kad Lietuva netylėtų ir pareikštų savo nuomonę, nes Lietuva yra NATO narė – kaip ir Turkija. Lietuva galėtų savo žodį pasakyti, kaip demokratiška šalis, kuriai rūpi teisingumas. Mūsų protestas – pirmiausiai siekis sustabdyti karą, o paskui aiškintis politinius dalykus“, – BNS sakė kitas protestų dalyvis, Klaipėdos armėnų bendruomenės atstovas Garušas Arojanas.   

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Rugsėjo 27-ąją regione atsinaujinus kovos veiksmams žuvo šimtai žmonių – civilių ir kovų dalyvių. Abi pusės kaltina viena kitą pradėjus karinius veiksmus ir atakomis prieš civilių objektus.

Nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Tačiau ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol nerasta.

Norime, kad Lietuva netylėtų ir pareikštų savo nuomonę, nes Lietuva yra NATO narė – kaip ir Turkija.

Trečiadienį lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje Armėnijos prezidentas Armenas Sargsianas apkaltino Turkiją remiant Azerbaidžaną politiškai ir diplomatiškai, taip pat teikiant karinę pagalbą. Anot Jerevano, Turkija į Kalnų Karabachą pasiuntė jai lojalių kovotojų iš Sirijos, padedančių azerbaidžaniečių pajėgoms.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apie šiuos įtarimus nekalbėjo ir vietoje to paragino konflikto šalis „elgtis santūriai, laikytis ugnies nutraukimo ir deeskaluoti“ padėtį.

Tuo metu Azerbaidžano pasiuntinys Jungtinėse Tautose Ženevoje Vaqifas Sadiqovas (Vakifas Sadikovas) žurnalistams sakė, jog jo šalis yra pasirengusi sustabdyti kovas su sąlyga, kad armėnų pajėgos pasitrauks iš Azerbaidžano teritorijos.