Po daugiau nei metus vykusių derybų "Dalkios" pasiūlymą atmetęs Vilniaus miestas paskubomis skelbs konkursą ir ieškos skolintojo šilumos ūkiui modernizuoti, kad galėtų pereiti prie biokuro.

J.Imbrasas melavo?

Vilniaus savivaldybė, siekdama šilumos gamyboje gamtines dujas pakeisti biokuru, ketina skelbti apie 700 mln. litų vertės investicijų konkursą.

Tikimasi, kad tarptautinis konkursas bus paskelbtas per artimiausias tris savaites. Kitą savaitę savivaldybė ketina pasirašyti sutartį su advokatų kontora "Bernotas & Dominas Glimstedt", kuri konkurso sąlygas ir teisinius dokumentus parengs už maždaug 100 tūkst. litų.

Kontoros "Bernotas & Dominas Glimstedt" specialistų paslaugomis bus naudojamasi be konkurso. Konsultantai pasirinkti derybų būdu. Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas sakė, kad konkursas parinkti konsultantus sugaištų daug laiko. O būtent jo Vilniaus miestas ir neturi.

Sprendimus reikia priimti nedelsiant, mat 2016-ieji, kai įsigalios ES direktyva, pagal kurią Lietuva privalo smarkiai sumažinti į aplinką išmetamų kenksmingųjų medžiagų kiekį, nenumaldomai artėja. Maža to, nors europarlamentaras, buvęs sostinės meras Juozas Imbrasas neseniai tikino negirdėjęs apie Europos Parlamente rengiamą taršos direktyvos griežtinimą ir kalbas apie tai vadino nesąmone, prieš savaitę pats balsavo būtent už griežtesnes taršos normas.

"Mūsų oponentai savivaldybėje J.Imbrasas, Rolandas Paksas ir kiti spekuliavo informacija ir suklaidino tarybos narius teigdami, esą sugriežtintų taršos reikalavimų nėra. Tačiau liepos 7 d. balsavimas lėmė, kad taršos normos nuo 2016 m. mums griežtėja du tris kartus. Tai – vienas iš pavyzdžių, kaip politikai užima populistines pozicijas – šaukia, rėkia, o paskui daro priešingai", – kalbėjo Vilniaus meras V.Navickas.

Rasti partnerių sunku

Investicijas, kurių Vilniaus valdžia ieškos tarptautinėje arenoje skelbdama konkursą, prancūzų kapitalo bendrovė "Dalkia", Vilniaus šilumos tinklus valdysianti iki 2016 m. pabaigos, jau siūlė.

Šiuo metu Vilniuje iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama 9 proc. sostinei reikalingos šilumos. Šilumos tinklus nuomos sutarties pagrindu valdančios bendrovės "Dalkia" investicijos būtų leidusios užtikrinti, kad Vilniaus elektrinės neviršytų ES įsipareigojimuose numatyto lygio.

Maždaug 670 mln. litų investuoti į biomasės katilus "Dalkia" pasisiūlė su viena sąlyga – jei sostinės savivaldybė pratęstų nuomos sutartį dar 20-iai metų. Kitaip investuoti į šilumos ūkį, kuris netrukus gali pereiti į kitas rankas, bendrovei visiškai neapsimoka.

Tačiau prieš porą savaičių Vilniaus miesto valdantieji nesiryžo pratęsti šilumos ūkio nuomos sutarties. Todėl Vilniaus valdžia priversta desperatiškai ieškoti, kas galėtų paskolinti lėšų, reikalingų ES reikalvimams užtikrinti.

Jei iki 2016 m. sausio 1 d. Vilnius neatitiks ES taršos reikalavimų, miestas mokės milijonines baudas.

"Visi gerai žinome, kad taryboje nebuvo pritarta šilumos tinklų nuomos pratęsimui su "Dalkia", todėl šilumos tinklų valdybą įpareigojome parengti strategiją, kaip mes galėtume pereiti prie biokuro. Neaišku, ar pavyks konkurso būdu rasti investuotoją, kuris pinigus mestų į jau išnuomotus šilumos tinklus", – vakar spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus meras V.Navickas.

Tikslas – mažesnės kainos

V.Navickas aiškino, kad į keblią padėtį patekęs Vilnius turi apsispręsti: ar 2016 m. sausio 1 d. už taršą mokėti milijonus per dieną, ar įrengti taršos filtrus, ar pereiti prie biokuro.

Miesto valdžia pasiryžusi vykdyti dar 2008 m. priimtą tarybos sprendimą šilumos gavybai naudoti ne gamtines dujas ir mazutą, kaip daroma dabar, bet pereiti prie biokuro. Pagal tarybos sprendimą iki 2013-ųjų abiejose termofikacinėse elektrinėse šilumos ir elektros gamybai turėtų būti naudojama apie 70 proc. biokuro.

Anot V.Navicko, perėjus prie biokuro šiluma vilniečiams kainuotų gerokai mažiau. Šiuo metu vilniečiai už šilumą moka 23 centus už kilovatvalandę (su PVM).

"Visada pabrėždavau, kad mūsų tikslas – kaina, kuri yra Skandinavijoje, – 16–17 centų už kilovatvalandę. Atmetę vadinamąjį beveik 2 centų dydžio J.Imbraso mokestį, kurį mokame už buvusią skolą, ir perėję prie biokuro, tokią kainą galėtume turėti", – įsitikinęs Vilniaus meras.

Jis neslėpė apgailestaujantis dėl tarybos sprendimo nepratęsti sutarties su "Dalkia". "Turime aiškią išvadą, kaip atrodo išnuomotas Vilniaus šilumos ūkis. Pasakysiu nepopuliarią tezę: Vilniaus šilumos ūkis Lietuvos kontekste atrodo geriausiai. Didžiulės investicijos į šilumos tinklus, katilines. Avaringumas, nuostoliai trasose Vilniuje yra mažiausi", – atkreipė dėmesį V.Navickas.

"Dalkios" valdoma "Vilniaus energija" 2002 m. įsipareigojo iki 2017 m. į Vilniaus šilumos tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 m. vasaros pradžios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas – 518,2 mln. litų.

Biokuras – perpus pigesnis

Vilnius dujoms kasmet išleidžia apie 400 mln. litų. Šie pinigai iškeliauja į užsienio šalis – daugiausia Rusiją. "Naudojant biokurą pinigai liktų Lietuvoje ir Lietuvos žmonėms. Atsirastų naujų darbo vietų ir, svarbiausia, nepriklausomybė nuo dujų monopolijų", – aiškino V.Navickas.

Lietuvos miestų praktika rodo, kad pigiausiai šiluma kainuoja tuose miestuose, kuriuose šilumos gamybai plačiai naudojamas vietos biokuras. Praėjusį šildymo sezoną mažiausia šilumos kaina pasižymėjo Ignalina, Molėtai, Širvintos, Tauragė, Kelmė, Raseiniai, Varėna, Šilalė, Švenčionys, Birštonas, Mažeikiai, Šilutė, Utena, kuriuose biokuro dalis viso kuro balanse sudaro nuo 50 iki 100 proc.

Vietos biokuras ne tik mažiau taršus, bet ir du kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, kurios ateityje tik brangs. Praėjusį šildymo sezoną šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas mokėjo 1242 litus už toną naftos ekvivalento, už biokurą – 566 litus.

"Dalkia" buvo apskaičiavusi, kad perėjimas prie biokuro leistų ateityje nedidinti šilumos kainos gyventojams. Atvirkščiai – šilumos tarifas sostinėje mažėtų 2,3 proc.

"Dujų kaina dvigubai didesnė už biokuro. Pateiksiu pavyzdį: atvažiuojate į degalinę ir lentoje matote benzino ir dyzelino kainas. Kokį automobilį pirksite? Turbūt tą, kuriam degalai būtų pigesni. Turime apsispręsti, ar investuojame ir už šilumą mokame pigiau, ar neinvestuojame ir priklausome nuo dujų kainos ir dolerio kurso", – svarstė V.Navickas.

Gresia dideli nemalonumai

"Į investicijas žiūrime vartotojo akimis: jeigu investicija padaryta mažinant tarifą, mes už tokią investiciją. Investicija, kuri didina tarifą, yra nepriimtina. Šiuo atveju filtrai, kuriuos kaip vieną iš galimybių pasiūlė Kauno technologijos universitetas, didina tarifą", – priminė Vilniaus šilumos tinklų direktorius A.Keserauskas.

V.Navickas atkreipė dėmesį, kad per vasaros karščius kalbėti apie šilumos ūkį nepopuliaru. Tačiau tai esą neišvengiama. Miesto meras išreiškė viltį, kad konkursas, kurį savivaldybė netrukus paskelbs, sulauks potencialių skolintojų dėmesio. Kitaip po kelerių metų Vilniui gresia didžiuliai nemalonumai.

Bendrovės "Dalkia" valdomos "Vilniaus energijos" atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas negalėjo atsakyti, ar įmonė dalyvautų savivaldybės paskelbtame konkurse. "Po daugiau nei metus vykusių intensyvių derybų su miesto savivaldybe pateikėme išsamų pasiūlymą, kaip jau artimiausioje ateityje miestas galėtų pereiti prie biokuro vartojimo, tačiau tai miesto tarybai pasirodė nepriimtina. Kol kas apie tolesnius veiksmus kalbėti sunku", – sakė N.Mikalajūnas.

Moka "Imbraso mokestį"

Šiuo metu dujų ar mazuto kaina sudaro beveik 15 centų vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti.

"Vilniaus energijos" darbuotojų algoms ir "Sodros" įmokoms – 1,35 cento.

Dar 1,3 cento mokama už turto nusidėvėjimą. Einamasis remontas vartotojams kainuoja 0,41 cento.

Kitos sąnaudos (darbo drabužiai, transportas ir pan.) sudaro 0,7 cento. Pelno dalis tarife sudaro 1,05 cento.

Sostinės gyventojai dar trejus metus mokės vadinamąjį Imbraso mokestį – 1,34 cento už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę.

Kai sostinei vadovavo Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Juozas Imbrasas, "Vilniaus energijai" nebuvo leista padidinti šilumos tarifo, nors dujų kaina buvo smarkiai išaugusi ir šilumos kainos kilo visuose kituose Lietuvos miestuose.

Patirtus nuostolius Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nurodymu "Vilniaus energija" ketveriems metams įskaičiavo į šilumos kainą.