Vertinant miestus atsižvelgiama į 7-ias miestiečių gyvenimo kokybei svarbias sritis – oro, vandens kokybę, atliekų tvarkymą, žiedinės ekonomikos vystymą, triukšmo lygį, biologinės įvairovės skatinimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Kas taps žaliąją sostine sprendžia nepriklausomų ekspertų komisija.

Žaliosios sostinės titulas – tai prestižinis apdovanojimas ir tarptautinis įvertinimas miestams, kurie kuria tiek gamtai, tiek ir gyventojams palankesnę aplinką. Šio titulo suteikimas – lyg  tarptautinė tribūna skleisti žinias apie miesto vykdomą politiką, dalintis patirtimi, būti pavyzdžiu kitiems miestams, taip pat padeda pritraukti daugiau investicijų ir pretenduoti į ES remiamus aplinkosauginius ir kitokius fondus. Žaliajai sostinei skiriamas 600 tūkst. Eur finansavimas ES mastelio renginiams.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr. 

Iš visų gautų paraiškų atrenkama dešimt pretendentų į Europos Žaliosios sostinės titulą. Iš jų – trys geriausiai pasirodę miestai tampa finalininkais.

Europos mažąją žaliąja sostine tapo Italijos Trevizas ir Ispanijos Viladekansas. Į Europos mažosios sostinės, arba Žaliojo lapo miesto titulą gali pretenduoti miestai, turintys nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. gyventojų.

Europos Žaliosios sostinės rinkimus Europos Komisija organizuoja nuo 2008 m. Ši idėja, kuria siekiama paskatinti miestus tapti kuo draugiškesnius gamtai ir kurti sveikesnę aplinką patiems miestiečiams, kilo iš penkiolikos Europos miestų pasirašyto tarpusavio supratimo memorandumo.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr. 

Pirmasis Europos Žaliosios sostinės titulą praeitame dešimtmetyje laimėjo Stokholmas. Šiais metais Europos Žaliąja sostine atstovauja Talinas, o 2024 m. ja bus Valensija. Žaliosios sostinės tampa Žaliųjų sostinių tinklo, kuriam priklauso 36 miestai, dalimi ir toliau bendradarbiauja įgyvendindamos ambicingas miestų tobulinimo idėjas.