Sostinės įstatymo rengimą inicijuoja Seimo nariai Rasa Budbergytė ir Linas Balsys, atsižvelgdami į Europos Tarybos 2018 m. ataskaitoje "Vietos demokratija Lietuvoje" pateiktą rekomendaciją. Pirmą kartą Europos Taryba tokią rekomendaciją teikė dar 2012 m., tačiau tąsyk naujais Seimo rinkimais susirūpinę politikai praleido ją pro ausis.

Vilniaus miesto situacija išskirtinė, kadangi, surinkdama šalyje didžiąją dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM), sostinės savivaldybė maždaug pusę jo grąžina į valstybės biudžetą, o centrinė valdžia išdalija lėšas kitoms savivaldybėms, surenkančioms kur kas mažiau pajamų. Sumažinti Vilniaus viešieji ištekliai naudojami ir valstybės reikmėms, nes čia telkiasi dauguma valstybės institucijų, užsienio diplomatinių bei verslo atstovybių, žmonės iš įvairių šalies regionų važiuoja mokytis, gydytis, dirbti.

Seimo nario L.Balsio teigimu, būtų puiku, kad sostinės infrastruktūrai gerinti tektų daugiau lėšų. Tačiau politikas neatmeta ir rizikų, kad tie pinigai gali būti panaudoti neracionaliai, vadovaujantis siaurais interesais, o ne visiems gyventojams naudingais prioritetais.

"Kaip vilnietis, aš džiaugiuosi, kad miestas vystosi, auga, yra palankus verslo investicijoms, – pripažino L.Balsys. – Bet kaip Seimo narys gaunu daugybę gyventojų skundų, pagrįstų skundų, ir išties labai pasigendu aiškios miesto plėtros koncepcijos, kur aiškiai matyti, kad sprendiniai grindžiami pirmiausia ne gyventojų nuomone ar lūkesčiais, bet kažkokiais kitais interesais."

Juk būtent vietos politikų darbas yra mažinti gyvenimo kokybės nelygumus tarp miesto centro ir pakraščių, kad žmonės visur jaustųsi gyvenantys sostinėje.

"Pavyzdžiui, pietinė miesto dalis nuo Trakų Vokės link Lentvario: pastaruoju metu atsirado nuomonė, esą čia turėtų būti pramoninė zona. Anksčiau tokių perspektyvų nebuvo, ir jaunos šeimos ėmė iš bankų paskolas, pirko sklypus, statėsi namus. Dėl to dabar Trakų Vokės gimnazija pilna mokinių. Ir staiga miesto valdžia pareiškia, kad čia bus pramoninė zona. Kodėl? Atsirado koks nors investuotojas ar nekilnojamojo turto plėtotojas, kuriam labai reikia pastatyti dar vieną angarą arba gamyklą? – svarstė L.Balsys. – Gyventojų lūkesčiai įkurti atkarpoje nuo Trakų Vokės iki Lentvario Dvarų kelią, plėtoti turizmą, steigti naujas darbo vietas turistams aptarnauti iš karto stumiami į šoną. Bet juk pajamos ateina ne vien iš logistikos centrų ar gamyklų, be to, tokie objektai teršia aplinką ir blogina gyvenimo kokybę."

Linas Balsys

Apskritai mieste tiesiog bado akis didžiuliai skirtumai tarp Vilniaus centro, senamiesčio ir atokesnių miesto rajonų tvarkymo, kai centre, Neries krantinėje išlupamos senos plytelės ir klojamos naujos, tiesiami dviračių takai, džiuginantys turtingojo Žvėryno gyventojus, o pakraščiuose retai pamatysi išasfaltuotą gatvelę.

"Centras – dangoraižių kvartalas, kuriuo tarsi lygiuojamės į Europą, pagrindinės senamiesčio gatvės išlaižytos, o, pavyzdžiui, Mūrinėje Vokėje žmonės gyvena senuose daugiabučiuose be vandens ir kanalizacijos. O juk būtent vietos politikų darbas yra mažinti gyvenimo kokybės nelygumus tarp miesto centro ir pakraščių, kad žmonės visur jaustųsi gyvenantys sostinėje."

Jo nuomone, gyventojai nėra labai aktyvūs savivaldos rinkimuose, nes tiksliai nežino, kokia partija ir kuris tos partijos atstovas yra renkamas konkrečioje rinkimų apylinkėje.

"Manau, kad žmonės turėtų asmeniškai žinoti vardus ir pavardes, iš ko reikalauti atsakomybės, kad savivaldos politikai atstovautų miesto gyventojų interesams. Nes dabar tokios atsakomybės nėra, ir miestų tarybų nariai gali tarsi legaliai atstovauti savo partijoms ir su jomis susijusiems verslams. Nesakau, kad lengvinti verslo sąlygas blogai, bet miesto interesai turi būti subalansuoti, atsižvelgiant į gyventojų interesus, o ne pataikauti milijoniniam investuotojui, kuris siekia naudos tik savo įmonei", – įsitikinęs L.Balsys.

Anot jo, įvairaus plauko investuotojai tikrai sugeba pasverti savo galimybes ir pasinaudoti savivaldos silpnybėmis: "Ten, kur savivalda stipri, žmonių balsas girdimas, verslas priverstas su tuo skaitytis, o jeigu mato, kad galima pasilengvinti gyvenimą ir sutaupyti lėšų gyventojų sąskaita, taip ir daro. Tokia šiandienė verslo ir demokratijos santykių logika."