Dalį vaizdo įrašo bus galima išvysti LRT televizijos kanale, o visas pasakojimas publikuojamas Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų „Youtube“, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.
„Apie savižudybes kalbėti reikia garsiai ir drąsiai. Nors savižudybių skaičiai sostinėje ir visoje Lietuvoje pirmojo karantino laikotarpiu neišaugo, taip pat ir stebint situaciją po karantino statistiniai duomenys iki rugsėjo mėnesio nerodo augimo, tačiau nežinia, ar pastaraisiais mėnesiais tie skaičiai nėra didesni – pasaulinės pandemijos poveikis emocinei sveikatai – tęstinis procesas. Todėl kaip niekad svarbu stebėti savo ir aplinkinių būseną. Šį rudenį startavome su 6 mėnesių savižudybių prevencijos kampanija, kurios metu edukuojame visuomenę, kaip atpažinti bei įvertinti savo ar šalia esančių žmonių emocinę savijautą, išgirsti ir įsiklausyti, padėti kitam bei, galiausiai, nukreipti pagalbos į specialistus tam, kad savižudybes įveiktume drauge“, – pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.
Apie savižudybes kalbėti reikia garsiai ir drąsiai.
Ir tu gali padėti
Vaizdo klipo herojai – komunikacijos konsultantas Balys Narbutas ir aktorius, lėlininkas Mindaugas Ancevičius. Atviro pokalbio metu vyrai pasakoja dvi atskiras istorijas, kaip išgelbėjo nepažįstamuosius, kurie ketino nusižudyti. Jie atskleidžia, ką galvojo, prieš prieidami prie bandančio nusižudyti žmogaus, ką darė priėję, kokius išgyvenimus patyrė, supratę, kas įvyko.
„Pagrindinė šio vaizdo pasakojimo žinutė – ir tu gali padėti. Kiekvienas iš mūsų gali. O būdų, kaip padėti kitam, apstu. Ir dažnai tam nereikia jokių ypatingų gebėjimų. Kartais užtenka tiesiog kito pasiteirauti, kaip jis jaučiasi ir nuoširdžiai įsiklausyti. O kartais pakanka paprasčiausiai pabūti šalia ir leisti kitam pajusti, jog jis ne vienas. Svarbiausia – nelikti abejingam mus supančiai aplinkai ir žmonėms. Būtent tai ir padarė Balys su Mindaugu – jų empatija padėjo išgelbėti nepažįstamųjų gyvybes“, – įsitikinusi G. Ropaitė-Beigė.
Ji teigia, jog sprendimas visuomenei papasakoti realių žmonių tikras istorijas ir išgyvenimus kilo siekiant kuo paprasčiau, žmogiškiau ir suprantamiau parodyti, kad psichologiškai tiek suklupti, tiek padėti gali kiekvienas: „Viena, kai apie emocinę būseną ir psichikos sveikatą kalba specialistai. Tačiau visai kas kita, kai tu girdi realius, nesuvaidintus žmonių pasakojimus, gali matyti jų jausmus, išgyvenimus. Natūralu, jog su tokiais žmonėmis mums paprasčiau tapatintis patiems, todėl komunikacinė žinutė ir perduodama, ir suprantama lengviau“.
Ką galiu padaryti pastebėjęs?
Anot „Vilnius sveikiau“ specialistų, pastebėjus, kad žmogus tiesiogiai arba netiesiogiai užsimena apie savižudybę, daugiausia iššūkių kelia nežinojimas ir baimė, ką sakyti ar daryti tokiose situacijoje.
Viskas nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia – būti šalia. Pastebėję, jog kitam sunku, nebijokite tiesiai paklausti, ar žmogus galvoja apie savižudybę. Tuomet įsiklausykite ir išgirskite jo istoriją. Kartais užtenka tiesiog išsakyti savo sunkumus. Taip pat po pokalbio galite padėti pasirūpinti tolimesne pagalba – surasti psichikos sveikatos specialistą, susitarti dėl pirmos konsultacijos ar, kad būtų drąsiau, net palydėti žmogų į susitikimą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad jei asmuo nesutinka kreiptis pagalbos, jūs neturite prisiimti visos atsakomybės sau. Pabandykite pasikalbėti su artimaisiais ar psichikos sveikatos specialistais, kurie padės rasti geriausią sprendimą.
Ieškantys pagalbos sau ar kitiems gali kreiptis ne tik į psichologus ar psichiatrus, bet ir apie tai, kaip elgtis tokiose situacijose, ras daugiau informacijos „Vilnius sveikiau“ interneto puslapyje. Kartu su socialine savižudybių prevencijos kampanija biuras šį rudenį pirmą kartą įgyvendina ir naujas plataus spektro psichologinės gerovės veiklas: dėmesingu įsisąmoninimu grįstų streso valdymo programų užsiėmimus, vyrų savitarpio pagalbos grupes, nuotolines psichologų konsultacijas, psichologines grupes ir emocinio raštingumo užsiėmimus.
Skubi pagalba | 112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai