– Kodėl tai žingsnis atgal?

– Vilnius bando taupyti, tačiau taupymas vyksta gyventojų sveikatos ir aplinkos būklės sąskaita. Išlaidas visi patirsime ir jas reikėtų įskaičiuoti į galutinę mazuto kainą – ne tik rinkos išlaidas, bet ir kurias patirsime gydydami įvairias kvėpavimo takų, širdies darbo sutrikimo ligas, valydami aplinką nuo įsigėrusių kietųjų dalelių ir kitų medžiagų. Šiuo metu Vilnius yra pateikęs Aplinkos apsaugos agentūrai duomenis, kiek konkrečiai mazuto ketinama sudeginti ir koks bus poveikis aplinkai. Agentūra turės nuspręsti, ar tai priimtini skaičiai, ar ne. Žiūrint į skaičius, kietųjų dalelių koncentracija momentinė gali išaugti keturiais kartais, sieros oksido – šešiais, vertinant kiekio prasme, sieros oksidų susidarys 200 kartų daugiau. Visos šios medžiagos nusėda mūsų organizmuose. Jau dabar mūsų oro kokybė ypač žalinga sveikatai. Paskaičiuota, kad kiekvienas vilnietis sumoka daugiau nei 1 200 eurų per metus tam, kad kompensuotų savo patirtą žalą sveikatai. Tai didžiuliai skaičiai ir Vilniaus miesto savivaldybė daro milžinišką strateginę klaidą, viena ranka deklaruodama, kad siekiame būti klimatui neutralus, žalias miestas, sodiname medžius, bet kita ranka pasirinkome pačią primityviausią alternatyvą – deginti naftos atliekas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokias alternatyvas matytumėte jūs?

– Dujos aplinkos požiūriu yra palankesnė alternatyva, nors irgi neidealus sprendimas. Reikėtų greičiau užbaigti biokuro katilinių statybas. Suprantama, kad tai kainuos ir, manau, vertingiau ieškoti būdų, kaip papildyti biudžetą ir kompensuoti gyventojams išlaidas už pabrangusį šildymą, bet ne juos nuodyti. Taip pat savivaldybės veiklose pasigendu bendradarbiavimo su gyventojų bendrijomis ir nurodymo, kaip daugiabučiai jau šiandien gali sutaupyti – šilumos mazgų modernizavimas gali padėti sutaupyti iki 20 proc. šilumos poreikio ir jis užtrunka mėnesį, jei surandi rangovą. Tai nekainuoja daug, kiek mus kainuos išlaidos sveikatos labui. Mano nuomone, mažoji renovacija turėtų būti prioritetas savivaldybėje ir, tik maksimaliai pritaikius jį, pasakyti, kad taip, mes, savivaldybė, esame kalta, laiku nepadarėme namų darbų – nei biokuro katilines pastatėme, nei intensyvinome daugiabučių renovaciją. Savivaldybė atvirkščiai – teigia, kad gelbsti nuo didesnių kainų.

– Sprendimas priimtas ir mazutas bus deginamas.

– Kaip suprantu, jis bus deginamas tuo atveju, jeigu dujų kainos pasieks tam tikrą kartelę.

– Kas vyksta atmosferoje, kai deginamas mazutas? Ar mes užuosime kažką?

Jie turi pripažinti ir priimti politinę atsakomybę, kad nieko nepadarė, jog neatsidurtume tokioje prastoje situacijoje.

– Į atmosferą išmetami sieros oksidai susijungia su vandenilio molekulėmis ir generuoja sieros dioksidą, kuris lemia rūgštaus lietaus atsiradimą. Jis padaro žalos ne tik gyvai gamtai, bet ir pastatams, paminklams. Kitų medžiagų plika akimi nematysime, nebent iš kaminų tamsius dūmus. Jei bus stiprūs vėjai, medžiagos greitai išsisklaidys, tačiau jos neišnyks. Visa tai įkvėpsime arba nusės ant dirvožemio, vandens telkinių.

– Guodžia tai, kad šildymo sezonas nesitęsia visus metus.

– Taip, bet nėra garantijų, kada baigsis karas, kada stabilizuosis padėtis rinkoje ir ar tai vienkartinis sprendimas.

– Katilinės senos, nemodernios. Tai turbūt prideda papildomo rūpesčio.

– Ir finansinių išlaidų. Jas visas reikėjo paruošti naujam darbui. Tai bus įskaičiuota į galutinę kainą vartotojui. Visi mazuto rezervai jau buvo parduoti.

– Ką žmonės turėtų daryti?

– Manau, turėtų reikalauti atsakomybės, nepraleisti neveiklių politikų per visuomenės nuomonę ir rinkimus. Jie turi pripažinti ir priimti politinę atsakomybę, kad nieko nepadarė, jog neatsidurtume tokioje prastoje situacijoje.