Sostinės valdžia ieško būdų, kaip įkvėpti Vilniaus senamiesčiui naujos gyvybės. Jos vizijose – šurmuliuojančios mugės, sendaikčių turgus ir keliaujantys natūralaus maisto pardavėjai.

Ieško turinčių idėjų

Šeštadienį išeini pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Iš prekiautojų gatvėje vaikui nuperki saldumyną ar žaislą. Persimeti keliais žodžiais su sendaikčių pardavėjais – jie juk apie kiekvieną daiktą turi ką papasakoti. Pamatai automobilius, kuriuose savo užaugintais ar pagamintais maisto produktais prekiauja Lietuvos ūkininkai. Pasiteirauji, kaip laikosi jo šeima, o ūkininkas, pasitikslinęs, ar norėsi to paties kaip visada, į krepšelį įkrauna tavo mėgstamiausios dešros ar sūrio. Utopija? Galbūt greit pavyks bent kiek priartėti prie tokio idiliško paveikslo.

"Svarstome, ką galime padaryti, kad Vilniaus senamiestis būtų kuo gyvesnis, judresnis. Idėjų turime daug, tačiau jos dar labai abstrakčios, be konkrečių terminų ar detalių. Tariamės su visais departamentais, kas kuo gali prisidėti", – sakė Savivaldybės verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas.

Kaip būtų galima atnaujinti Gedimino prospektą, Savivaldybė teiraujasi ir paprastų vilniečių savo interneto puslapyje www.vilnius.lt. Kol kas daugiausia gyventojų rašo, kad senamiestyje jiems labiausiai patiktų fontanas, tačiau atsiranda ir netikėtų idėjų, pavyzdžiui, papuošti pagrindinę miesto gatvę disko stiliumi.

Maistas iš pirmų rankų

Pirmi žingsniai įgyvendinant idėją bus pradėti žengti jau šį mėnesį.

Savivaldybė su Žemės ūkio rūmais inicijavo projektą, pagal kurį ūkininkai sostinėje iš specialių automobilių prekiaus natūraliais gaminiais. Planuojama, kad pirmas tokios prekybos bandymas vyks sausio 21-ąją, tačiau tiek laikas, tiek data dar bus tikslinami.

"Jei lauke bus dvidešimt laipsnių šalčio, tikrai nenorėsime gadinti visiems nuotaikos tokiu nevykusiu pirmu bandymu. Tačiau jei neatsiras tokių ar kitų nenumatytų aplinkybių, sausio gale tikimės pradėti", – sakė Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas.

Vėliau turgeliai vyks kasdien, tačiau skirtingose miesto vietose. "Pavyzdžiui, pirmadienį ūkininkai važiuoja į Žvėryną, antradienį – į Karoliniškes ir taip toliau. Vietas dar deriname. Reikia žiūrėti, kad jas būtų galima normaliai įrengti: nutiesti elektrą, pastatyti tualetus prekybininkams, pasirūpinti visais kitais būtinais dalykais", – aiškino M.Skarupskas.

Nelietuviškos produkcijos nebus

Didžiausias naujoviškų prekybos vietų pranašumas – jose bus siūloma tik lietuviška produkcija. "Gali prekiauti patys ūkininkai, jie gali jungtis į kooperatyvus, tačiau svarbiausia sąlyga, kad prekiautų tik lietuviškais gaminiais. Negaliu garantuoti, kad jų kaina bus mažesnė nei prekybos centruose, bet kokybė tikrai bus geresnė", – žadėjo Savivaldybės verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas.

Pirmąkart į miestą išriedės šeši arba septyni ūkininkų automobiliai. Juos prekiautojai įsigijo už savo lėšas. Dienos mokestis vienam prekiautojų automobiliui bus dešimt litų. "Manau, kad tai tik pradžia. Kaip sniego gniūžtė, kuri risdamasi tik didės, ūkininkų prie mūsų prisijungs vis daugiau, o mūsų darbas bus juos koordinuoti", – sakė M.Skarupskas.