„Vilniaus meras R. Šimašius skelbia džiugią žinią: „Skolą sumažinome trečdaliu, miestą pavyko ištraukti iš bankroto“. Dėl paties skolos sumažėjimo fakto kiek pasikuklinta (skola nuo 2015 m. balandžio mėn. sumažėjo 40 proc., t. y. daugiau nei trečdaliu), tačiau dvi pagrindinės skolos sumažėjimo priežastys buvo nutylėtos:

1. Išaugusi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, tenkanti savivaldybės biudžetui (nuo 40 proc. 2002-2012 m. iki vidutiniškai 48 proc. 2015-2018 m.).

2. 2016-2018 m. gauta kompensacija (po 18,6 mln. Eur kasmet) iš Finansų ministerijos už 2009-2012 m. patirtus nuostolius dėl nepagrįstai nustatytos per mažos GPM dalies Vilniui (2009 m. Kaunui, Klaipėdai, Panevėžiui ir Šiauliams ji buvo padidinta, o Vilniui – palikta 40 proc. norma). Kompensacijos dydis buvo nustatytas taikos sutartimi po Konstitucinio Teismo išvados, kuria 2009-2012 m. buvusi GPM skirstymo tvarka pripažinta diskriminacine vilniečių atžvilgiu. Kompensacija faktiškai padidino Vilniui skiriamą GPM dalį iki 51 proc. 2015-2018 m.“, – pastebėjo ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, šios kadencijos Viliaus miesto savivaldybės tarybos bandymai prisiskirti skolos sumažinimo laurus tik sau nėra korektiški.

Jis pateikė grafiką, iliustruojantį, kaip kito GPM dalis, tenkanti Vilniui.

Pasak Ž. Maurico, nuo 2016 m. Vilniui tenkanti GPM dalis apskaičiuojama pagal formulę, kuri Konstitucinio Teismo prašymu kiek depolitizavo savivaldybių biudžetų klausimą. 

„Įdomiausia tai, kad imamas ne faktinis gyventojų skaičius, o registruotas, tad Lietuvoje pagal šią formulę vis dar gyvena 3,078 mln. gyventojų (dėl to, be abejo, Vilnius gauna žymiai mažiau pajamų nei turėtų, o mažesni miestai – žymiai daugiau nei turėtų, t. y. jie teikia paslaugas neegzistuojantiems, bet registruotiems, gyventojams)“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Ž. Maurico teigimu, augant atotrūkiui tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, yra grėsmė, kad GPM dalis, tenkanti Vilniui, mažės.

Į ekonomisto pastebėjimus netrukus sureagavo Vilniaus miesto tarybos Ekonomikos komiteto pirmininkas Kasparas Adomaitis: „Absurdas daryti tokius lyginimus „Kas būtų, jeigu būtų“. Skolos mažėjimą lėmė politinė valia paskirstyti prioritetus ir atsakingas požiūris į miesto finansus“, – rašė jis.