Žaliaskarių grobikai vis dar siaučia Vilniaus miškuose. Nors gamtai daromos žalos mastas nebe toks didelis kaip prieš kelerius metus, vargingesni vilniečiai nesibodi griebtis kirvio ir ieškoti uždarbio miške.

Sugavo vagį „urmininką“

Pastarųjų dienų miškininkų laimikis – Vilniaus urėdijos Panerių girininkijos miškuose besidarbuojantis pilietis. Su kirviu rankose vilnietis nusprendė praturtinti savo skurdžią Kūčių vakarienę ir uždirbti šeimai vieną kitą litą. Tam tikslui vyriškis, kol buvo sučiuptas miškininkų, spėjo nukirsti net 33 eglutes ir buvo jas begabenantis iš miško į turgavietę.

Dar vienas nelaimėlis miškininkų akiratyje atsidūrė nukirtęs vos vieną medelį. Žaliaskarę žmogus tikriausiai norėjo neštis į namus. Tačiau jo ketinimams nebuvo lemta išsipildyti.

„Iš viso mūsų urėdijoje yra 32 tūkst. hektarų miško. Jį prižiūri 12 padalinių. Beveik visą gruodį padalinių darbuotojai tiek atskirai, tiek drauge su policija organizuoja reidus ir gaudo eglučių kirtėjus. Galima konstatuoti, kad medelius kerta, tačiau ne masiškai. Pikas tradiciškai būna prieš Kalėdas ir tęsiasi iki pat rusų Kalėdų sausio 7 d.“, – teigė Vilniaus miškų urėdijos miškų želdinimo ir apsaugos inžinierius Dainius Adžgauskas.

Gelbėjo žymėdami dažais

Nelegalaus eglučių kirtimo piko būta prieš 4–5 metus. Nuo to laiko gamtos niokotojų, o drauge ir sulaikomų asmenų skaičius nuolat mažėja. Pirmiausia stengiamasi sukontroliuoti bei stebėti jau žinomus pažeidėjus ir fiksuoti naujus lengvos duonos ieškotojus.

„Žmonės tampa vis sąmoningesni ir jau nebėra tokių masinių kirtimų kaip prieš 4–5 metus. Tuomet nepadėdavo nė reidai. Vienu metu ėmėmės tokių priemonių kaip eglučių žymėjimas aerozoliniais dažais, tačiau ir ta priemonė ne visada buvo efektyvi“, – dėstė pašnekovas.

D.Adžgauskas prisiminė, kad kartą buvo iškirstas net žymėtų eglučių plotas. „Kai eglutes nupurški aerozoliu, pačioms eglutėms nuo to nieko bloga nenutinka, o prekinės išvaizdos jos netenka, tad ir kirsti jų neapsimoka. Tačiau yra buvęs atvejis, kai ir tokias eglutes iškirto, nes, matyt, kirto prieblandoj ir nematė, kad jos išdažytos. Vėliau mes tos priemonės atsisakėm, o ir eglučių kirtėjų gerokai sumažėjo“, – sakė miškininkas.

Saugo jaunus eglynėlius

Eglučių kirtėjų stabiliai mažėja jau trečius metus iš eilės. Dažniau, pasak miškininko, jie vis dar įsisuka į naujai pasodintų eglučių plotus.

„Mėgstamiausios nelegalių eglučių kirtėjų vietos – naujai pasodintų eglučių plotai. Tos eglutės auga ne pavėsyje, todėl jos būna vešlios, tankių šakų, kitaip sakant – prekinės išvaizdos. Jas ir tenka saugoti labiausiai. Ankstesniais laikais būdavo, kad iškirsdavo ir po 30, ir po 50 eglučių. Labiausiai saugoti tenka iki 8 metų eglutes, vyresnės jau mažai ką tedomina“, – teigė D.Adžgauskas.

Legaliai eglutes gali kirsti tik privačių miškų savininkai, ir tai ne masiškai, o tik retindami mišką.

„Jie kirsti gali, bet, žinoma, ne plynai, nes tada jau kiti įstatymai pažeidžiami. Ir reikėtų su savimi turėti nuosavybės dokumentus, kad tikrinant nekiltų abejonių. O visiems kitiems už nelegalų kirtimą gresia baudos nuo 50 iki 100 litų ir reikalavimas atlyginti žalą – sumokėti nukirstų medelių rinkos kainą“, – tvirtino D.Adžgauskas.

Išdalijo per 1000 šakų

Gruodžio 21 d. didžiųjų švenčių išvakarėse Vilniaus, Trakų ir Nemenčinės urėdijos drauge organizavo akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Vykdant akciją skirtingose sostinės vietose – Katedros, Rotušės, Europos ir kitose aikštėse – buvo dalijamos eglių šakos. Ne pirmus metus vykstančios akcijos tikslas – keisti požiūrį į šventines tradicijas: ne kirsti medžius, bet namuose pasipuošti eglės šakelę.

Vien Vilniaus miškų urėdija per akciją Rotušės aikštėje išdalijo per tūkstantį šakų.