Kauno valdžia, nusprendusi, kad reikia statyti atliekų deginimo įmonę, su miestiečiais tartis neskuba. Viskas sprendžiama valdininkų kabinetuose.
Kauniečiai dar nežino
Savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas patvirtino, kad atliekų deginimo įmonė iškils Davalgonių kaimo teritorijoje, Taikos prospekto gale, šalia Kauno termofikacijos elektrinės.
"Tai miesto ribos. Teritorija yra pažymėta kaip pramoninė. Danai, olandai, vokiečiai yra labai ištobulinę šias technologijas ir miestuose stato tokias įmones", – aiškino V. Gudėnas.
Jis neneigė, kad dėl pasirinktos vietos nebuvo tartasi su miestiečiais, nesurengtas viešas svarstymas, nes viskas numatyta strateginiame plane. "Gyventojų, kiek žinome, šiose prieigose dabar nėra. Nebent gali kažkieno žemė į apsauginę zoną pakliūti, bet ne namai", – įsitikinęs valdininkas. Anot jo, visuomenės balsas bus išklausytas, kai paaiškės aplinkos poveikio vertinimo rezultatai. Įmonei numatytame sklype yra dviejų savininkų grąžintina žemė, o sanitarinėje zonoje – šešių asmenų sklypai.
Idėjai statyti atliekų deginimo įmonę prieš porą mėnesių pritarė miesto taryba. Savivaldybė greičiausiai rengs koncesijos sutarties projektą. "Kol kas yra vizija. Mums aktualu operatorius, kuris ieškos atliekų, kiek tonų jis sudegins ir kas bus, jei miestas neduos tiek, kiek jis nori", – aiškino V.Gudėnas.
Šiukšlės šildys namus
Ar kauniečiai nesukils prieš atliekų deginimo centrą? Vilniuje panašus projektas sukėlė protestų bangą.
"Protestuoti visada galima. Tegul kauniečiai pasiūlo, koks variantas yra geresnis. Ar jie nori būti pririšti prie vienos įmonės ir mokėti už šildymą tiek, kiek ji pasakys?" – retoriškai klausė administracijos direktorius.
Jo teigimu, visas komunalines atliekas deginanti įmonė miestui tiektų apie 20 proc. visos reikalingos energijos. "Turėsime alternatyvą, nes dabar, termofikacijos elektrinei užsukus čiaupus, miestas liktų be šilumos", – teigė V.Gudėnas. Valdininkai neabejoja, kad deginimo įmonė neterš miesto.
Bijo, kad neaplenktų
"Domisi vokiečiai, austrai, prancūzai, rusai. Yra ir lietuvių bendrovių. Interesas didžiulis", – prasitarė administracijos direktorius. Savivaldybė tikisi, kad atliekų deginimo įmonę pastatys verslininkai. Tam reikės nuo 250 iki 400 mln. litų. Lėšų galima pritraukti iš Europos fondų.
V.Gudėno nuomone, svarbiausia rūšiuoti atliekas – tik dalis jų bus sudeginama. Pastačius Kaune tokią įmonę, miesto taryba nustatytų vadinamąjį vartų mokestį. Įmonė perdirbtą produkciją parduotų pati. Anot V.Gudėno, tokios įmonės atsiperka per 10 metų.
"Tai neišvengiama. Turime paskubėti. Jeigu atliekų įmonę greičiau pastatys kitas regionas, turėsime atliekas vežti toliau, o tai kainuos brangiau", – aiškino V.Gudėnas.
Linas Vainius, bendrijos "Atgaja" projektų vadovas
Bandoma įtikinti, kad tai yra geras, pigus ir kone vienintelis įmanomas atliekų tvarkymo būdas, bet yra ne taip. Atliekų deginimas yra vienas pačių brangiausių atliekų tvarkymo būdų. Už tai sumokės visi miestiečiai. Visas atliekas nukreipus į deginimo įmonę, nebelieka kitų atliekų tvarkymo iniciatyvų. Kokia prasmė tada jas rūšiuoti, perdirbti? Už šito projekto stovi lobistai. Įmonei, laimėjusiai tą konkursą, bus geras verslas. Tačiau negalime teigti, kad tai labai naudinga aplinkai ir miestui. Lieka atviras klausimas dėl taršos. Atliekų deginimo šalininkai mėgsta teigti, kad viskas daroma šiuolaikinėmis technologijomis ir jokios taršos nėra. Iš tikrųjų išsiskiria daug pavojingų ir nuodingų medžiagų. Net maži šių medžiagų kiekiai laikui bėgant gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Kur planuojama tokias įmones statyti, gyventojai priešinasi. Kauniečiams taip pat derėtų sukrusti ir pasižiūrėti tiek aplinkosaugine, tiek ekonomine prasme. Diskusija su visuomene, kai pateiktas poveikio aplinkai įvertinimas, yra tik lavono pudravimas.
Vilniečiai protestuoja prieš gamyklą
Vilniuje planuojama Atliekų deginimo gamyklą statyti Gariūnuose šalia termofikacijos elektrinės. Statybą Vilniuje planuoja koncerno "Rubicon group" valdoma bendrovė "Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla". Joje būtų deginamos Vilniaus ir Utenos regionuose susidarančios komunalinės atliekos.
Sostinės Lazdynų ir Karoliniškių rajonų gyventojai bei žalieji nesutinka su pateiktomis išvadomis, kad atliekų deginimo gamykla neterš sostinės.
Nors tvirtinama, kad gamykla bus viena moderniausių pasaulyje, ir emisijos neviršys leistinų normų, daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų pasirašė protesto laišką šalies vadovams dėl šios statybos. Sudeginus toną atliekų, liktų apie 200 kg pelenų ir šlakų bei apie 40 kg toksiškų dūmų valymo liekanų.
Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinta Atliekų direktyva numato labai griežtus atliekų deginimo reikalavimus. Iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. namų ūkių apyvokos medžiagų – popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo – privalo būti paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti. Teks perdirbti ir 70 proc. statybos atliekų. Deginti skirtų atliekų liks gerokai mažiau, negu dabar tikisi šio verslo projektuotojai.
Naujausi komentarai