Gniaužiantis kvapą greitis, sniego pliūpsnis į veidą, kelios sekundės ramybės, ir vėl – bėgte į kalną. Tokį savaitgalio scenarijų pasirinkę kauniečiai nesigailėjo.

Žiema priminė jaunystę

Pastaruosius kelerius metus nieko nekainuojantys žiemos malonumai buvo beveik užmiršti. Šeštadienį visos nuokalnės mieste ir aplink Kauną priminė skruzdėlynus. Daubą šalia Girionių kauniečiai užplūdo nuo ankstyvo ryto. Po vidurdienio pirmoji čiuožinėtojų pamaina pradėjo skirstytis, tačiau rogučių ir užpakalių nugludinta nuokalnė netrukus vėl buvo pilna.

"Ryte čia nebuvo kur automobilio statyti. Šeimos su sumuštiniais, kava ir arbata suvažiavo. Labai smagiai pasibuvome", – sėsdama į automobilį pasakojo Raimonda Gervienė. Su dukra čiuožinėjusi moteris kartu buvo atsivežusi ir savo kaimynę. "Oras puikus, nuotaika – irgi. Parduotuvėje nusipirkome maišelius ant batų, kad kojos nedrėktų, ir jokių problemų", – šypsojosi anūkę atlydėjusi Nijolė Musnickienė.

"Gal daug kas čia ir neitų, bet vaikai yra vaikai. Jiems tokios pramogos teikia daugiausiai džiaugsmo", – sakė keturių vaikų tėvas Virgilijus. Jis džiaugėsi išviliojęs iš namų valandų valandas prie kompiuterio sėdinčius paauglius.

Vaikinai su besikalančiais ūsiukais smagiai leidosi nuo kalno rogutėmis, prisėdę ant seno bulvių maišo ar apsikabinę plastikinį bakelį. "Vaikams galima duoti viską, kas slysta. Radau bagažinėje tuščią baką nuo kuro. Pirmą kartą tokį bandome. Atrodo, kad labai tinka čiuožti", – juokėsi Virgilijus.

Jis prisiminė ir savo jaunystę, kuomet pramogaudavo ant Kauno marių. "Geriausia čiuožti ant ledo. Dar su "žiguliukais" ant marių lenktynes rengdavome, roges prie automobilių pririšdavome. Dabar jau nebūna tokių žiemų ir tvirto ledo", – apgailestavo vyras. Kartu sau sūnumis leistis nuo kalniuko jis nesiryžo bijodamas traumų. "Pirmadienį reikės į darbą, o kas bus, jeigu ką nors susilaužysiu?" – pečiais truktelėjo kaunietis.

Čiuožinėjimas žadina apetitą

"Slidinėti ši vieta netinka", – pripažino į Girionių daubą su šeima pramogauti atvažiavęs vyras. Kietai suspaustas sniegas nelygus, todėl slidininkas krito vos pradėjęs čiuožti. Galiausiai netekęs kantrybės paliko slides ant kalno ir smagiai skriejo žemyn rogutėmis.

"Važiuojame čiuožinėti, kai tik galime. Slidinėti geriausia Panemunės šile arba Kačerginėje, o čia – smagu su rogutėmis. Sniegas – retenybė, todėl džiaugiamės", – pripažino Ieva Šliaužienė. Į kalniuką roges užtempęs jos sūnus patikslino: "Šiandien trūksta tik sesės ir šuns."

Trijų vaikų mama pripažino, kad žiemą labiausiai kelia nerimą sąskaitos už šildymą, tačiau šio metų laiko teikiami malonumai padeda užmiršti problemas.

"Mama, koją skaudą", – pasigirdo berniuko skundas, tačiau po kelių sekundžių nukentėjusysis pamiršo apie traumą. Vaikas skubėjo išbandyti, kaip slysta jo kelnės.

Nė vienas kalbintas miestietis nesibaimino, kad po tokių čiuožinėjimų kūnas gali būti nusėtas mėlynių. "Savo užpakalio nedaužysiu, o vaikai tegu smaginasi. Paskui apetitas būna geresnis", – papsėdamas pypkę čiuožinėjimo naudą įžvelgė kaunietis Vidas.

"O kas be mėlynių užaugo? Jos užgrūdina", – juokėsi sūnų Justą į Dainų slėnį atlydėjusi kaunietė Irida.

Automobilių aikštelėje prie Dainų slėnio į akis krito vyras, besikrapštantis prie automobilio. "Išsinuomojau snieglentę. Pirmą kartą bandysiu", – pasakojo Arvydas. Jis tikino nesąs žiemos pramogų mėgėjas, tačiau, atvežęs pačiuožinėti vaiką, susigundė pabandyti ir pats.

Amžius – ne kliūtis

Ant kalniukų savaitgalį laiką leidę kauniečiai džiaugėsi, kad šioms pramogoms nereikia didelių išlaidų. Kai kurie dar tebeturi sovietmetį menančias rogutes. Plastikinės čiuožinėjimo lentos kainuoja kelis litus. Vaikai vienas per kitą siūlė išbandyti kartono gabalą ir paprastą plastikinį pirkinių maišelį iš prekybos centro.

"Mažesniems vaikams saugiau ant pripučiamų ratų, kurių neseniai atsirado parduotuvėse. Kaina svyruoja nuo 15 iki 20 litų. Labai geras daiktas", – naują savo pirkinį gyrė Donatas iš Vaišydavos ir, pasisodinęs dukrą Ornelą, nuskriejo nuo kalno.

"Nebūtina turėti specialius drabužius, kokius dėvi slidininkai kalnuose. Paprasčiausiai apsirengiame keliais sluoksniais – ir šaltis nebaisus, o čiuožti galima ant bet ko", – tikino į Dainų slėnį su anūku atėjusi Genovaitė. Jaunatviška močiutė pati smagiai sėdo ant rogučių.

Tomui ir Justui iš Aukštųjų Šančių kelionė iki kalniuko nieko nekainuoja. Paaugliai čiuožinėti į Dainų slėnį ateina pėsčiomis. "Jau net užpakalį skauda nuo rogučių", – prasitarė Tomas. Paauglys neslepia pavydo savo draugui, nes šis rengiasi su tėvais slidinėti Austrijoje. "Ten daug geriau", – įsitikinęs vaikinas.