Armėnų bendruomenę Lietuvoje įžeidusi informacinė kampanija ant Vilniaus troleibusų tebuvo įgyvendinta teisė į nuomonių įvairovę, sako Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Tai A.Zuokas tvirtino BNS, paklaustas apie aplinkybes, kuriomis vasarį ant sostinės troleibusų pasirodė armėnus įžeidusi informacija apie 1992 metų įvykius Kalnų Karabache.

„Žinote, čia netgi ne reklama, o informacija (...). O nuomonių yra skirtingų: įsivaizduokime, jei Lietuva užsakytų privačiose kompanijose reklamą, kad Vilniaus mieste 1991 metų sausio 13 dieną žuvo 13 žmonių. Klausimas, ar jie paleistų (tokią reklamą), ar ne. Matyt, mes būtume nepatenkinti, nes tai yra faktas. Diskusija yra gilesnė ir ji išsisprendė, kada įsikišo tarnybos, kurių sprendimas turi dokumento galią. Į tai buvo iškart sureaguota“, - BNS sakė A.Zuokas.

Paklaustas, kaip vertina Lietuvos armėnų sąjungos, Armėnijos ambasados pasipiktinimą reklamos turiniu, taip pat prokurorų pradėtą tyrimą dėl nesantaikos kurstymo, Vilniaus meras priminė, kad prieš daugiau nei 20 metų buvusius įvykius Chodžaly mieste jis stebėjo pats, tuo metu būdamas Kalnų Karabache, tad įvykių esą jis negali neigti. Jis taip pat netiesiogiai užsiminė, kad informacinę kampaniją organizavo Azerbaidžano ambasada.

„Esame atvira valstybė, nesame ten, kur yra vienas žmogus, kuris už viską atsako, yra teisus, kaip pasako, taip ir yra. Kiek suprantame, Azerbaidžano ambasada darė tokį projektą daugelyje Europos valstybių, jie pateikė tam tikrą informaciją apie įvykius Kalnų Karabache, konkrečiai Chodažy kaime, kuriame, tarp kitko, man teko būti kaip tik tuo metu, kai viskas vyko. Taigi, ką aš matau, negaliu neigti, nes pats buvau liudininkas tų įvykių“, - sakė A.Zuokas.

„Tai buvo netradicinis atvejis, iš kurio mes galbūt pasimokysime ir ateityje. Bet turime suprasti - esame demokratinė visuomenė, negalime vengti tų temų, kurios kažkuriems galbūt yra ir nemalonios“, - savo nuomonę pateikė sostinės vadovas.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas Gintaras Nakutis BNS atsiųstame atsakyme tvirtino negalintis įvardyti tikrųjų reklamos „Chodžaly tragedija“ užsakovų, kadangi jo vadovaujama įmonė yra saistoma konfidencialumo susitarimų su reklamos tarpininke - paslaugas teikiančia agentūra. BNS duomenimis, ši agentūra – įmonė „Ž.W.K transportas“.

„Reklamos nuo troleibusų buvo nuimtos iš karto, kai tik gavome atsakingų institucijų raštus, t.y. praėjus savaitei nuo jų užklijavimo“, - atsakyme tvirtino G.Nakutis.

Reklaminė akcija ant sostinės viešojo transporto, BNS žiniomis, turėjo prasidėti nuo vasario 20 dienos. Lietuvos armėnų sąjungos atstovas Ruslanas Arutinianas BNS patvirtino, kad reklamos nukabintos kovo 10 dieną.

G.Nakutis taip pat sakė, jog reklamos davėjai reklamos plotus iš bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ perka per reklamos agentūras arba tiesiogiai, o vienintelis keliamas kriterijus - reklamos turinys turi neprieštarauti Lietuvos įstatymams. Anot G.Nakučio, „pagal sudarytų sutarčių sąlygas su agentūromis „Vilniaus viešasis transportas“ neatsako už reklamos turinį“.

Kaip anksčiau BNS teigė „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė Žaneta Fomova, su šia įmone sutartį sudarę analogiškos reklamos užsakovai - Azerbaidžano jaunimo organizacija Lietuvoje. Reklamas įmonė nukabino vasario 18 dieną, praėjus vos kelioms valandoms po jų pakabinimo.

Vilniaus apylinkės prokuratūra kovo pradžioje patenkino Lietuvos armėnų sąjungos pirmininko Araiko Tuniano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tautinės nesantaikos kurstymo, pateikiant prieštaringą informaciją apie 1992 metų įvykius Azerbaidžane.

Kaip rašoma A.Tumiano pareiškime, „2014 metų vasario 18 dieną Vilniaus mieste esančiuose reklaminiuose stenduose bendrovė „JCDecaux Lietuva“ iškabino neapykantą armėnų tautybės žmonėms skatinančio turinio plakatus“. Juose minima, kad 1992 metų vasario 26 dieną armėnai Kalnų Karabache, Chodžaly mieste, nužudė kelis šimtus azerbaidžaniečių, Armėnija įvardijama kaip okupantė, raginama sustabdyti Armėnijos agresiją.

Pasak kreipimosi į prokuratūrą autorių, plakatuose pateikta informacija „ne tik neatitinka tikrovės, bet yra šmeižianti bei įžeidžianti, o taip pat skatinanti neapykantą armėnų atžvilgiu, tarp Lietuvoje gyvenančių armėnų bei azerbaidžaniečių“.