Tradicinėje "Vilniaus dienos" rubrikoje "Klausk mero drąsiai" sostinės vadovas Artūras Zuokas atsako į vilniečių klausimus: nuo planų Vilniuje iki valstybės problemų.

– Vyriausybė prakalbo apie automobilių apmokestinimą, bet pajamas skirs pensininkams. O jūs nesvarstote apmokestinti stovėjimo vietų ir miegamuosiuose rajonuose (kaip, manau, yra daugelyje Vakarų sostinių), o lėšas skirti tų pačių kiemų aikštelėms tvarkyti. Gal taip būtų išspręstos automobilių statymo ir daugiabučių kiemų tvarkymo problemos? (Arūnas)

– Ekologiniai mokesčiai ir pajamos turėtų atitekti susisiekimo infrastruktūrai gerinti, o ne taip, kaip dabar Vyriausybė planuoja tai panaudoti savo reikmėms. Dažniausiai automobilių arba ekologiniai mokesčiai visose civilizuotose valstybėse yra skiriami miestų infrastruktūrai gerinti. Įvesti automobilių mokestį ir lėšas skirti pensijoms kompensuoti neatrodo racionalu. Iš vairuotojų surenkami mokesčiai turėtų būtų skiriami savivaldybių gyventojų susisiekimui gerinti: automobilių stovėjimo aikštelėms prie daugiabučių namų įrengti, kiemų remontui, ekologiškam transportui plėtoti, viešajam transportui ir kt. Automobiliai turėtų būti apmokestinami ne pagal tūrį, o pagal CO2 emisijos kriterijus.

– Ką jūs manote apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės biografijos dėmes? O ar ir pats neturite, ko slėpti? (L.K.)

– Sunku komentuoti tuos faktus ir informaciją, kuri yra pateikta, nes dabar, vykstant rinkimų kampanijai, tai nebūtų priimta objektyviai. Matau tas diskusijas spaudoje ir tikiuosi, kad Prezidentė D.Grybauskaitė atsakys į tuos klausimus, kuriuos kelia žurnalistai bei visuomenė.
Aš asmeniškai neturiu, ko slėpti, visas mano gyvenimas ir biografija seniai įvairiai aprašyta žiniasklaidos, reikia pasakyti, kad nebūtinai teisingai. Esu naujos kartos žmogus, todėl sovietmečio laikų šešėliai manęs nepersekioja.

– Kaip dabar bus su Vilniaus valdančiąja koalicija, kai skilo Darbo partijos frakcija? Gal atskilėliai reikalauja kokio vicemero posto, o gal dabartinis vicemeras Jonas Pinskus neteks savo? (Jonas)

– Negalėčiau komentuoti kitų tarybos narių sprendimų ir jų motyvų, tačiau, kiek esu informuotas, net ir šie pasikeitimai, kurie vyksta, vyksta tik valdančiojoje daugumoje. Politikoje dažnai būna, kad išsiskiria žmonių nuomonės ar atsiranda kitų nesutarimų. Mano tikslas – garantuoti vilniečiams darbingą tarybą, o nesutarimai ir nuomonių skirtumai nebus pykčių pagrindas.

– Ar jau visus savo rinkimų įsipareigojimus vilniečiams įgyvendinote ir todėl sieksite prezidento posto? (Rasa)

– Miesto gyvenimas, kaip ir žmogaus, visada, kiekvieną dieną, iškelia naujus tikslus, siekius, taip pat parodo naujas problemas, kurias reikia drauge įveikti. Galiu pasidžiaugti, kad Vilniaus miestas atsigavo, vidutinis atlyginimas Vilniaus mieste auga sparčiausiai Lietuvoje, mažėja nedarbas, pagal investicijų pritraukimą esame lyderiai ne tik regione, bet lyderiaujame ir Europoje, susigrąžinome optimizmą, o žmonės pasitiki savo miestu. Tai labai daug. Nors šilumos kainos Vilniaus mieste šiemet mažėja ir yra apie 11 proc. mažesnės nei prieš metus,  bendradarbiaudami su šia Vyriausybe tikimės, kad pavyks gerokai sumažinti šilumos kainas Vilniaus mieste ir būti nepriklausomiems nuo dujų tiekėjų. Norėtųsi, kad į sprendimų priėmimą sugrįžtų energetikos specialistai, inžinieriai, o ne finansų ar politikos makleriai.

– Ar galima tikėtis, kad šiemet pavasarį bus masiškai tvarkomos Vilniaus gatvės, kaip tai buvo pernai? Jei taip, tai kurios? (Ivas)

– Vilniuje 2013 m. buvo sutvarkytos 42 gatvės ir įvairių gatvių ruožai, kurių bendras ilgis siekė beveik 18 km. Tvarkytos buvo Šventaragio, J.Jasinskio, J.Tumo-Vaižganto, A.Goštauto, Pamėnkalnio, Pylimo, Parodų gatvės, Kalvarijų gatvės dalis nuo Žaliojo tilto iki Konstitucijos prospekto ir atnaujintas Konstitucijos prospektas, Geležinio Vilko žiedas. Iš visų tvarkytų gatvių ilgiausia buvo Pramonės gatvė, esanti Naujojoje Vilnioje. Atliekant darbus buvo sutvarkyta beveik 1,7 km ruožas. Daugiau nei 1 km ilgio darbai atlikti Švitrigailos, Balžio, Agrastų, Verkių gatvėse.

Šiais metais taip pat tikimės vilniečius ir miesto svečius nudžiuginti naujomis sutvarkytomis gatvėmis. Kurios gatvės bus tvarkomos, patikslinsime kiek vėliau, nes šiuo metu tam ruošiamos paraiškos, skirstomos lėšos.

– Tai kaip ten su tuo Vilniaus šilumos ūkiu? Kada bus pereita prie biokuro ir smarkiai sumažės sąskaitos? Ir dar, ką darysite po 2016 m., kai baigsis šilumos tinklų nuomos sutartis su "Dalkia"? Bandysite pratęsti ar turite kitų planų? (A.A.)

– Šilumos kaina Vilniuje, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo apie 11 proc. Pernai buvo pasirašytas ketinimų protokolas su įmone "Lietuvos energija", kuriame apibrėžti pagrindiniai bendradarbiavimo principai įgyvendinant Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės konversijos į vietos kurą arba alternatyvios kogeneracinės elektrinės, kūrenamos vietos kuru, statybos projektą. Šiuo metu dirba konsultantai, kurie turi pateikti ekonomiškai efektyviausius sprendimus, kaip tai įgyvendinti.

Tačiau planuojama, kad tai bus didžiausias šilumos gamintojas Vilniaus mieste, pagaminsiantis 40–45 proc. visos Vilniuje centralizuotai suvartojamos šilumos energijos. Įgyvendinus šį projektą, šiluma vilniečiams nuo dabartinių kainų turėtų sumažėti iki 25 proc., o gaminama elektra būtų konkurencinga ir pardavinėjama rinkos kainomis, vartotojams nedidinant elektros energijos tarifo.

– Ar žmona Agnė įsijungs į jūsų rinkimų kampaniją? (Tadas)

– Kol kas ji agituoja už Zigmantą Balčytį, kad jį išrinktų į Europos Parlamentą.

– Kada "Air Lituanica" pradės skraidyti į Tbilisį? (Andrejus)

– Tokia galimybė svarstoma, tačiau į artimiausius plėtros planus ji nėra įtraukta. Praėjusių metų liepą Gruzijos sostinės Tbilisio miesto savivaldybė įsigijo UAB "Air Lituanica Club" akcijų ir taip investavo į oro linijų bendrovę "Air Lituanica". Priminsiu, kad "Air Lituanica" nuo vasario skraido į Paryžių, nuo kovo skraidys ir į Taliną, taip pat nuolat skraido į Briuselį, Berlyną, Prahą ir Miuncheną.

– Vilnius mieste dėmesį rodote visiems mikrorajonams, jei tapsite Lietuvos meru, ar visi miesteliai sulauks dėmesio? (A.Ž.)

– Taip, tai būtina. Vilniaus miesto gyventojų mokesčiai didžiąja dalimi skiriami kitoms savivaldybėms ir kitiems metams. Vien pernai Vilniaus miesto savivaldybė viršijo gyventojų pajamų surinkimo planą 400 mln. litų, iš šių planą viršijusių lėšų Vilniaus miestui liko tik 1 mln., visos kitos lėšos buvo paimtos į valstybės iždą ir didžia dalimi skirtos kitoms savivaldybėms. Pavyzdžiui, 307 mln. litų Vilnius pervedė kaip mokestį kitoms savivaldybėms, kai žmonės dirba Vilniuje, o gyvena kitose savivaldybėse. O į valstybės iždą esame pervedę apie 460 mln. litų, taigi, Vilnius yra pagrindinis darbdavys. Vilniaus miestui lieka tik 367 mln. litų gyventojų pajamų mokesčių, todėl būtina skirti didesnį dėmesį regioninei politikai, kitiems miestams ir miesteliams, kad žmonės būtų savarankiškesni, darbo vietos būtų kuriamos vietoje. Paradoksalu, bet šiandien Vilniaus miestas yra didžiausias donoras ir iš 1,9 mlrd. litų atiduoda 1,58 mlrd. litų valstybės ir kitų savivaldybių biudžetams.

– Ką manote apie referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir euro įvedimo? (Rūta)

– Pirmiausia, labai negražiai atrodo, kai pastaruoju metu Lietuvoje įprasta ne veikti pagal taisykles, o žaisti su jomis. Lygiai taip pat šis procesas dėl referendumo, ypač Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai neatlaiko jokios kritikos. Aš esu Lietuvos ir ES pilietis ir tai didžiausia vertybė, kurią mes turime ir kurią įgyvendiname tapę nepriklausomi. Tačiau valdžia niekada neturi vengti dialogo ir diskusijos, kuri neišvengiama demokratinėje visuomenėje. Kai iškyla ginčytinų klausimų, reikia diskutuoti ir pateikti savo argumentus, o ne bandyti procedūrinėmis priemonėmis paneigti piliečių iniciatyvą.

Aš nematau problemos dėl žemės pardavimo užsieniečiams, nes ir šiandien įstatymai leidžia tiems, kurie nori pirkti žemę, jos įsigyti, todėl pati diskusija per daug sureikšminta. Tačiau vėlgi piliečiai turi užduoti klausimus ir valdžios reikalas yra į juos atsakyti, juos paaiškinti. Jeigu ne šio referendumo iniciatyva, matyt, nebūtume pradėję kalbėti ir lyginti, kokiomis sąlygomis galima įsigyti žemės kitose ES valstybėse, visur yra apribojimų.

Kodėl apie tai nei Vyriausybė, nei Žemės ūkio ministerija nekalbėjo anksčiau, o tik tada, kai piliečiai surinko 300 tūkst. parašų? Be abejonės, turi būti saugikliai, kurie neleistų mūsų žemės paversti spekuliaciniu objektu, kaip, deja, yra įvykę kai kuriose ES valstybėse, kur žemė nedirbama, o yra tik spekuliavimo priemonė. Žemė turi teikti naudą pirmiausia tos šalies, kurioje yra, žmonėms. Aš esu už euro įvedimą.

– Kokia pasaulinio garso žvaigždė per šią rinkimų kampaniją jus parems? (N.K.)

– Taip, praėjusiuose rinkimuose mane smarkiai palaikė, – tai labai malonu ir, manau, didelė sėkmė mūsų valstybei, – aktorius Jeremy Ironsas, džiaugiuosi, kad jo pasitikėjimo nenuvyliau, taip pat Jonas Mekas ir kiti. Būsiu dėkingas pirmiausia už paramą visiems Lietuvos žmonėms, o jeigu kas nors gražų žodį pasakys ir iš tų, kur palaiko, bet negali balsuoti, taip pat būsiu dėkingas.