Pusę gyvenimo ratukuose sėdinti vilnietė Andželika Krupovič gyvena kaip siaubo pasakoje: namie pati nė į tualetą nueiti negali, geresniam būstui neuždirba, o savivaldybė nuo moters bėdų slepiasi po įstatymais.

Į namus – ropomis

Su A.Krupovič teko iš anksto tartis, kad leistų apžiūrėti nuomojamą būstą. Mat į vidų moteris kviečiasi tik giminaičius ir artimus draugus, kitus svečius ji pasitinka lauke. Jau koridoriuje paaiškėja – kodėl. Nejauku prie svetimo žmogaus ties slenksčiu į nuomojamus kambarius pulti iš ratukų ant žemės ir pasiremiant tik rankomis šliaužti į butą. Kitos išeities nėra – namas nepritaikytas neįgaliajam.

Perropojusi slenkstį moteris mikliai griebia ratukus, perkelia juos į vidų ir skubiai ropščiasi atgal. Nespėji apsidairyti, o ji šypsodamasi vėl sėdi vežimėlyje. Per 15 neįgalumo metų teko išmokti pasikliauti vien rankomis.

Taip iš namų ir atgal A.Krupovič ropoja kasdien. Nuo šliaužiojimo ant viršutinės pėdų dalies atsivėrė žaizdos, kurios intensyviai gydomos tik per pusmetį ima trauktis.

"Galėčiau nekreipti dėmesio, kojų nejaučiu, man jų neskauda. Bet nuo žaizdų kyla infekcija, pakyla temperatūra, ir aš priversta gultis į lovą, nebegaliu dirbti. O žaizdos veriasi nuolat. Jeigu kojų per slenkstį nevelku, tai tenka užpakaliu šliaužti. Tada ir ten atsiranda nubrozdinimų", – pasakojo A.Krupovič.

Vonioje buvo prieš metus

Ne vien slenkstis kelia rūpesčių. Jauna moteris nuomojasi butą name be patogumų: be centralizuotai tiekiamo vandens, šildymo ir kanalizacijos. Įėjus į virtuvę į akis pirmiausia krinta kriauklė be čiaupo. Virš jos kabo tik senovinis indas vandeniui.

"Vonioje paskutinį kartą buvau prieš metus. Bendrovės, kurioje dirbu, savininkė pakvietė. Čia nei karšto vandens, nei vonios nėra. Va ten ant spintelės stovi kibiras su šaltu vandeniu. Aš puodeliu vandens pasisemiu ir pilu virš kriauklės. Taip prausiu veidą, rankas. Visai nusiprausti neįmanoma. Galvą išsiplaunu darbe, o kūnui perku specialias servetėles iš parduotuvės", – ranka virš spintelės link pakuotės mostelėjo moteris.

Vanduo semiamas iš greta esančio šulinio ir kibirais nešamas į namus. Pati A.Krupovič nei jo pasisemti, nei parsinešti negali. Gelbėja greta gyvenantys sesuo ir brolis. Jie seseriai ne tik vandens parūpina, bet ir išneša kibirą su atliekomis, kuris naudojamas ir vietoj tualeto. Žiemą iš sandėlio artimieji atneša ir malkų, ir anglių, kad moteris pati galėtų pasikurti miegamajame įrengtą krosnį.

"Pasitaiko, kad nieko namie nėra. Pavyzdžiui, sesuo dirba iki vėlumos. Aš grįžtu iš darbo – malkų nėra. Tenka šalti. O virtuvė apskritai nekūrenama. Ten žiemą kibire vanduo ledu pasidengia. Tai žiemą virtuvėje nebūnu, net maisto negaminu. Viską, kas jau gatava, stengiuosi pirkti iš parduotuvės", – pasakojo A.Krupovič.

Neverta socialinio būsto

Name, kuriame nėra patogumų, A.Krupovič gyvena nuo gimimo. Prieš 15 metų, iki lemtingosios avarijos, vanduo ar malkos rūpesčių nekėlė. Ir dabar 30 metų sulaukusi A.Krupovič norėtų pati pasirūpinti savimi, tačiau lėšų tinkamam būstui stinga. Gaudama apie 2 tūkst. litų mėnesinių pajamų, moteris pajėgia tik už 400 litų per mėnesį išsinuomoti tame pačiame name esančią virtuvėlę ir kambarį.

Prieš dvejus metus A.Krupovič pagalbos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Stojo į eilę dėl socialinio būsto, o kai butas Pilaitėje buvo jau ranka pasiekiamas, staiga paaiškėjo, kad neįgali moteris per gerai gyvena. Į jos nuomojamą būstą nebuvo užsukęs nė vienas savivaldybės tarnautojas. Nuspręsti pakako vienintelės metinių pajamų pažymos.

Mat A.Krupovič metinės pajamos kone dvigubai viršija Vyriausybės nustatytą ribą – 13,2 tūkst. litų. Moteris per metus atlyginimo ir neįgalumo pensijos gauna 25,4 tūkst. litų. Niekam nė į galvą nedingtelėjo, kad penktadalis jos pajamų iškeliauja... sauskelnėms. Savivaldybės Socialinių reikalų komitete nuspręsta A.Krupovič būsto Pilaitėje neskirti. Prašymas atidėtas iki gegužės, kol Vyriausybė patvirtins pakoreguotą socialiai remtinų asmenų pajamų dydį. Jeigu A.Krupovič pajamos viršys ir jį – moteris apskritai bus išbraukta iš prašančių socialinio būsto sąrašų.

"Mes turime 5 tūkst. istorijų, viena už kitą graudesnių, sunkesnių. Galimybės visus prašymus patenkinti nėra. Mes gyvename teisinėje valstybėje. Jeigu dabar skirtume jai butą, tai būtų įstatymų pažeidimas", – sprendimą komentavo savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Regimantas Paulionis.

Sugraudino moterų grupę

Valdininkų reakcija į A.Krupovič prašymą suerzino savivaldybės moterų grupės pirmininkę Violetą Podolskaitę. Ji kreipėsi į R.Paulionį, prašydama klausimą dėl buto skyrimo įregistruoti artimiausio kolegijos posėdžio darbotvarkėje. Mat būstą neįgaliai moteriai miesto taryba gali skirti ir išimties tvarka. Šis pažadėjo, tačiau klausimo neparengė. Esą jį pirmiausia privalo svarstyti Socialinių reikalų komitetas, o šio pirmininkas Juras Požela atostogauja.

Praėjusį ketvirtadienį, baigiantis kolegijos posėdžiui, V.Podolskaitė viešai išplūdo posėdyje dalyvaujantį Socialinių reikalų departamento direktorių už netesėtą pažadą.

"Jūs laukite tas dvi savaites grįžtančio J.Poželos, tik neužmirškit moteriai nusiųsti pagalvėlės, kad ji, kasdien kelis kartus krisdama ant kelių ir šliauždama per slenkstį, mažiau žaizdų susitrintų", – tąkart įgėlė politikė.

Nelaukdama, kol savivaldybės administracija ims spręsti A.Krupovič būsto problemą, V.Podolskaitė moterų grupės vardu klausimą pati įregistravo į šį ketvirtadienį vyksiančio kolegijos posėdžio darbotvarkę.

"Moteris nevaldo pusės kūno, neturi normalių gyvenimo sąlygų, bet negali gauti socialinio būsto, nes dar papildomai sauskelnėms užsidirba. Toks įstatymas akivaizdžiai nusižengia elementariam žmoniškumui, ir jis Seime jau svarstomas kaip blogas, kaip keistinas. Aš kalbėjausi su savivaldybės teisininkais. Šie patikino, kad taryba gali išimties tvarka būstą moteriai išnuomoti metams, o paskui, atsižvelgiant į jos gyvenimo sąlygas, pratęsti sutartį arba nutraukti", – tikino V.Podolskaitė.