Į Aukščiausiąjį Teismą su skundu kreipėsi nužudytos paauglės tėvai, jie mano, kad tokia laisvės atėmimo bausmė yra per švelni jų dukters žudikui.

Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija praėjusią savaitę paskelbė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog bausmė nuteistajam skirta pažeidus Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, neįvertinus visų įstatyme nustatytų aplinkybių ar pažeidus baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirta bausme užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

„Nėra pagrindo kasacinės instancijos teismui keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės dydžio“, – paskelbė teismas.

Nukentėjusieji skundėsi, kad teismai maksimalios dešimties metų laisvės atėmimo bausmės neskyrimą motyvavo tuo, jog nuteistojo motina, žinodama apie sūnaus emocinio sutrikimo diagnozę, bandė ieškoti pagalbos, lankėsi pas psichologus.

Nusikaltimo padarymo metu vaikinas taip pat buvo nepilnametis, pagal įstatymus Lietuvoje nepilnamečiams negali būti skiriama ilgesnė nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo motina buvo kreipusis į atitinkamas valstybines institucijas dėl konsultacijų ir pagalbos suteikimo sūnui, tačiau tinkamos ir adekvačios poreikiui pagalbos nesulaukė.

Dukrą praradę tėvai teigė pripažįstantys motinos pastangas ieškant pagalbos, tačiau, jų vertinimu, jos neturėtų būti priskiriamos paties kaltinamojo pastangoms.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2020 metų kovą, sulaukus pranešimo, kad po pietų iš namų Vilniuje išėjo ir negrįžo 2005 metais gimusi nepilnametė.

Kovo 15-osios vakarą nužudytos nepilnametės kūnas su smurto žymėmis rastas sostinės Sudervės kapinėse.

Ikiteisminis tyrimas dėl paieškos tuomet perkvalifikuotas į nužudymą ir tos pačios dienos vakarą kriminalistai nustatė bei sulaikė labai sunkiu nusikaltimu įtariamą 2003 metais gimusį jaunuolį.

Vaikino namuose tuomet atliktos kratos ir rasti daiktai, turintys įrodomosios reikšmės, bei nusikaltimo padarymo įkalčiai.

Nepilnametis naują labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas įtariamasis kitame ikiteisminiame tyrime ir stebimas ikiteisminio tyrimo pareigūnų – jam taikyta intensyvi priežiūra.

Per tyrimą nustatyta, kad kovo 13-osios pavakarę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepilnametis išėjo iš buto palydėti 15-metės iki viešojo transporto stotelės.

Po merginos pasakymo, kad dėl priekabiavimo pasiskųs savo vaikinui, nepilnametis kapinėse smaugė paauglę, paskui trankė galvą į betoninį paminklą.

Nuo galvos sumušimo ir kaklo suspaudimo mergina mirė įvykio vietoje.

Už itin žiaurių nužudymą nepilnamečiui Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau Apeliacinis teismas bausmę pailgino iki devynerių metų.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas 15-metę nužudžiusį nepilnametį nuteisė kalėti, tačiau išteisino dėl prievartavimo.

Nužudytosios motinai teismas priteisė 25 tūkst. eurų neturtinės žalos, tėvui – 20 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Byla visų instancijų teismuose nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.