Tačiau teismas iš valstybės priteisė išteisintajam atlyginti išlaidas advokatui – 7,4 tūkst. eurų.

Teismo manymu, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus įstatyme nustatytomis priemonėmis.

Teismas taip pat konstatavo, kad mokesčių administratorius, atlikęs J. Kozubovskio pajamų mokestinį patikrinimą, jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, o baudžiamojo proceso tikslas ir yra įtarimo patikrinimas.

„Apibendrindamas faktines aplinkybes ir byloje bei prijungtos baudžiamosios bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir tokių duomenų pakako procesiniam sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti“, – paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė.

Ikiteisminis tyrimas vykdytas dėl neteisėto praturtėjimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Teismas taip pat konstatavo, kad pagrįstai ir teisėtai ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tęsiamas, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nepaneigia valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumo.

„Galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai“, – paskelbė pirmos instancijos teismas.

Jo vertinimu, jokių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), prokuratūros ir teismo nepagrįstų veiksmų pradedant bei tęsiant ikiteisminį tyrimą, skiriant kardomąją priemonę ir nuosavybės teisių apribojimą, nenustatyta.

„Bendroji rūpestingumo ir atidumo pareiga pažeista nebuvo, dėl ko konstatuotina, kad jokie valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai padaryti nebuvo, todėl neegzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo“, – rašoma teismo sprendime.

Šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Priteisti advokatams išleisti pinigai

Vilniaus apylinkės teismas taip pat nusprendė, kad per baudžiamosios bylos procesą J. Kozubovskio patirtos išlaidos advokatui – 7,4 tūkst. eurų, – turėtų būti atlygintos.

„Šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje“, – paskelbė teismas.

Jis pažymėjo, kad advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos, nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo. Išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu (šiuo atveju nutartimi, kuria nutraukta baudžiamoji byla), laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama.

J. Kozubovskiui priteisti ir 429 eurai bylinėjimosi išlaidų dabar vykusiame civiliniame procese. Iš buvusio advokato valstybės naudai priteisti 85 eurai už dokumentų siuntimą.

Vasarą priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs – prokuratūra nesutiko su šiuo teismo sprendimu ir jį apeliacine tvarka apskundė dėl priteistų išlaidų gynėjui, BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. 

Teismo sprendimu nepatenkintas ir J. Kozubovskis – jis taip pat Vilniaus apygardos teismui padavė apeliacinį skundą ir prašo jam priteisti 13 tūkst. eurų turtinės žalos bei 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Posėdis apeliacinės instancijos teisme kol kas nepaskirtas.

Įtarė neteisėtą verslą

Vykstant baudžiamajam procesui, prokuratūra siekė, kad buvęs advokatas būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tyrimą kontroliavo prokuratūra.

FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004–2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.

J. Kozubovskis teismui skundėsi buvęs be jokio pagrindo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o tai esantis kerštas už jo vykdomą profesinę veiklą dirbant advokatu.

Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, teisininkas paprašė jį išbraukti iš advokatų sąrašo, ir 2013 metų gruodį tai padaryta.

Ikiteisminis tyrimas tuometiniam advokatui pradėtas 2011 metų kovą Vilniaus apygardos prokuratūroje, kuomet gautas VMI raštas.

Jame nurodyta, kad per mokestinį patikrinimą nustatytos J. Kozubovskio pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo, kilo įtarimų dėl tikrojo grynųjų pinigų šaltinio, įtarta, kad galėjo būti legalizuojamos neteisėtai įgytos lėšos.

J. Kozubovskio civilinėje byloje dėl žalos kaip liudytojas apklaustas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius pasakojo, kad 2011 metų kovo pabaigoje prokuratūroje gautas VMI  pranešimas apie ieškovo, jo tėvų, įmonių, su kuriomis ieškovas susijęs kaip akcininkas ar kitais ryšiais, sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paskolinius, pinigų dovanojimo ryšius.

Prokuroras įžvelgė nusikalstamos veikos požymius, todėl paprašė VMI detaliai surinkti duomenis ir pateikti išvadą. Gavus specialisto išvadą, parengtas pranešimas apie įtarimą.

Vėliau savo sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokuroro turėtoje medžiagoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, tokių duomenų pakako pradėti ikiteisminį tyrimą. 

J. Kozubovskis teikė prašymą skirti naują tyrimą, tačiau prokuroras nematė tam pagrindo, todėl jo netenkino.

Teismo dokumentuose rašoma, kad, pasak G. Tarasevičiaus, J. Kozubovskis neoficialiai vis ateidavo į jo darbo kabinetą su įvairiais grasinimais, prašymais. Byloje esama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenų, jog įtariamasis J. Kozubovskis šantažuodamas darė neteisėtą poveikį ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, dėl ko pastarasis ir priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apylinkės teisme G. Tarasevičius tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas niekaip nesuvaržė J. Kozubovskio teisių, nebuvo pritaikytų jokių apribojimų jo turimam turtui.

Keitėsi prokuratūros

Ikiteisminis tyrimas advokatui nutrauktas kaip nepadarius nusikalstamų veikų.

Tačiau netrukus Generalinė prokuratūra nusprendė panaikinti šį nutarimą ir tyrimą atnaujino.

Atnaujintą ikiteisminį tyrimą pavesta organizuoti ir jam vadovauti Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Tačiau maždaug po mėnesio tyrimą nutraukė ir Panevėžio apygardos prokuratūra, ji taip pat konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tų metų rugsėjį Generalinė prokuratūra dar kartą nusprendė tyrimą atnaujinti. Teigta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, o Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tuomet jis perduotas Kauno apygardos prokuratūrai.

Byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota 2015 metų kovą, o tų pačių metų lapkritį paskelbtas išteisinamasis nuosprendis – praėjus beveik aštuoniems mėnesiams.

„Toks išnagrinėjimo terminas, atsižvelgiant į byloje surinktos medžiagos kiekį (baudžiamąją bylą sudaro 56 tomai) ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą, laikytinas ypatingai operatyviu“, – nusprendė civilinę bylą dėl galimos žalos J. Kozubovskiui nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Vėliau teikti tiek apeliaciniai, tiek kasaciniai skundai, juos teikė ir pats ieškovas. Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2017 metų rugsėjį po Vilniaus apygardos teismo sprendimo. Po pusmečio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokuratūros ir ieškovo kasacinius skundus atmetė.

„Todėl teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme užtruko nepateisinamai ilgai nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo“, – konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Jis atsižvelgė ir į tai, kad, eksadvokato baudžiamąją bylą nagrinėję teismai savo priimtuose procesiniuose sprendimuose aiškiai konstatavo, kad jokių esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. Jankienė savo sprendime pažymi, kad veikų, susijusių su nusikalstamomis veikomis ekonomikai ir verslo tvarkai, tyrimas ir nagrinėjimas susijęs su pakankamai sudėtingais fakto ir teisės klausimais.

„Nenustačius tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumo, konkrečių piktnaudžiavimo savo procesiniais įgaliojimais faktų nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad netenkinant gynybos teikiamų prašymų nutraukti tyrimą ir, prokuroro įsitikinimu, surinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, perdavus bylą teismui, buvo esmingai pažeistos įtariamojo, vėliau kaltinamojo, teisės“, – paskelbė teismas.

J. Kozubovskis teigė, kad pareigūnai buvo gavę užduotį jo bylą bet kokiu atveju perduoti teismui, tačiau kaip liudytojai apklausti pareigūnai to nepatvirtino.

Skundėsi, kad teko palikti advokatūrą

Žalos bylą nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui J. Kozubovskis skundėsi, kad jam iškelta baudžiamoji byla buvo kerštas už jo profesinę veiklą dirbant advokatu, dėl to jis buvęs priverstas palikti advokatūrą.

Tačiau teismo dokumentuose rašoma, kad STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius 2013 metų gegužę užfiksavo pokalbį, per jį J. Kozubovskis sakė: „ant advokatavimo ką tu daug uždirbsi“, tų pačių metų lapkritį slapta užfiksuoti advokato žodžiai: „nu vsio ir man užtenka dirbti, reikia jau ilsėtis. Todėl aš irgi išeinu šiais metais. Šiais metais išeinu į pensiją, jau viskas man“, taip pat įrašyti pasisakymai: „Aš iš advokatūros dabar jau šiais metais išeinu, einu dirbt laisvas žurnalistas. Būsiu laisvas menininkas, nes advokatūra jau nelabai įdomu, pavargau, man neįdomu.“

Atsižvelgęs į surinktus įrodymus Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. Kozubovskio išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2013 metų gruodžio pačiam prašant nėra susijęs su jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, o įvyko laisva paties valia.

Teisininkas taip pat skundėsi, kad žiniasklaidoje teikiant detales apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei nuolatos akcentuojant ieškovo buvusius ryšius su KGB, bendravimo su juo pradėjo vengti bendraklasiai, bendrakursiai ir draugai.

Galutinis LAT verdiktas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metų balandį paskelbė, kad nagrinėjamoje byloje veikos nusikalstamumas sietas su mokesčių įstatymuose nustatytu reguliavimu, vertimusi individualia veikla, apie ją nepranešus Gyventojo pajamų mokesčio įstatyme  nustatyta tvarka.

Pasikeitus šį įstatymą, prekyba nekilnojamuoju turtu nebelaikoma individualia veikla. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog nepripažinus J. Kozubovskio inkriminuotų veiksmų jo vykdyta individualia veikla, kuria jis vertėsi neteisėtu būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė kaltinime nurodytus norminių aktų reikalavimus, susijusius su VMI informavimu apie tokią veiklą. Todėl kaltinamojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Eksadvokatas kaltintas, kad 2004–2009 metais realizavo nusikalstamą sumanymą vykdyti komercinę veiklą pigiau pirkdamas ir brangiau parduodamas nekilnojamąjį turtą, tačiau apie vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo valstybės institucijų, taip išvengdamas prievolės mokėti privalomus mokesčius.

Skirta intensyvi priežiūra

Šiemet sausį Vilniaus apygardos teismas buvusiam advokatui J. Kozubovskiui dėl neteisėto laisvės atėmimo bei savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą skyrė 45 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant septyniems mėnesiams.

Bausmės atidėjimo metu buvusiam advokatui skirta intensyvi priežiūra, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą. Nuteistasis taip pat turės sumokėti 2000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvęs advokatas ir dar vienas asmuo nuteisti už tai, kad 2021 metų spalį sostinės senamiestyje savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, nekviesdami policijos pareigūnų, panaudodami fizinę jėgą sulaikė garbaus amžiaus žmogų ir nutempė į vieno viešbučio tarnybines patalpas.

Manydami, kad būtent šis asmuo pavogė vienos moters piniginę, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, reikalavo atskleisti savo duomenis, iškraustyti kišenes ir atliko kitus veiksmus, kuriuos gali atlikti tik tam įgaliojimus turintys policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, jog naujas nusikalstamas veikas J. Kozubovskis padarė dar neišnykus teistumui už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, rinko informaciją apie asmenų privatų gyvenimą.

Prokuratūros nuomone, J. Kozubovskis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir tai, jog jo daromi nusikaltimai vis sunkėja, nesudaro pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

J. Kozubovskis anksčiau teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. Tačiau teismas konstatavo, jog J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.