Tačiau jam paskirtą baudą Aukščiausiasis Teismas sumažino beveik perpus – nuo 11 tūkst. 900 eurų iki 6 tūkst. 250 eurų, pranešė Generalinė prokuratūra.

Teismas nustatė, kad V. Jankoitas neteisėtai rinko duomenis apie asmenų privatų gyvenimą, neturėdamas teisėto pagrindo jungėsi prie policijos naudojamų duomenų registrų, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie duomenų rinkimo pagrindą.

Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį konstatavo, kad šios veikos sudaro piktnaudžiavimo tarnyba sudėtį ir nekvalifikavo jų kaip atskirų nusikalstamų veikų, nes, atsižvelgiant į šių duomenų turinį bei rinkimo būdą, šios veikos nebuvo tokios pavojingos, kad būtų galima jas kvalifikuoti kaip savarankiškas nusikalstamas veikas.

Kolegijos sprendimu, V. Jankoitas pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo.

Pareigūnai nesurinko duomenų, kad policijos skyriaus viršininkas gavo atlygį už šias paslaugas.

V. Jankoitą policijos Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė darbo kabinete 2012 metų birželį. 20 parų policininkas buvo suimtas ir laikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, vėliau paleistas į laisvę.

Ištyrus bylą dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privačių asmenų gyvenimą, ji perduota teismui.

Neteisėtai surinktą informaciją jis perduodavo jos prašiusiems V.K., R.P., S. K. ir J. J.

Anksčiau kaltinamieji buvo išteisinti, tačiau prokuratūra su tokiais teismo sprendimais nesutiko ir skundė juos apeliacine bei kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas informacijos apie privatų asmenų gyvenimą prašiusius S. K. ir J. J. išteisino – paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. priimtą išteisinamąjį nuosprendį.