Likus kelioms minutėms iki posėdžio pradžios prastai pasijuto E. Švenčionienė, jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Medikai ją apžiūrėjo teisme, paskui nusivedė į savo automobilį, kur suteikė pagalbą.
E. Švenčionienei grįžus į salę, jos advokatė pareiškė, kad jos klientė prastai jaučiasi ir paprašė posėdį atidėti. Prokuroras tam neprieštaravo. Teisėjas Mindaugas Povilanskas posėdį atidėjo.
Po ilgos pertraukos teisme pasirodė SSRS nusikaltimų neigimu kaltinamas buvęs sovietinės organizacijos „Jedinstvo“ vadeiva Valerijus Ivanovas. Po ligos jis posėdžiuose dalyvaudavo nuotoliniu būdu, bet dabar teismas įpareigojo jį atvykti.
E. Švenčionienė kaltinama ir padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, ir SSRS nusikaltimų neigimu. K. Juraitis – tik padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Ši byla teisme nagrinėjama jau pustrečių metų. Nuosprendis iki šiol nepaskelbtas dėl nuolatinių E. Švenčionienės ligų ir nesibaigiančių kaltinamųjų prašymų.
Vien po paskutiniojo posėdžio, kuris buvo balandžio viduryje, iki pirmadienio teismui pateikta 11 naujų prašymų: kreiptis į Konstitucinį Teismą, nušalinti prokurorą Redą Savicką, paskirti V. Ivanovui ekspertizę ir įvairių kitokių pageidavimų bei nušalinimų. Teismas privalo kiekvieną prašymą nagrinėti.
Pasak M. Povilansko, kiekviename posėdyje tenka iš naujo spręsti prašymus nušalinti prokurorą arba teisėją.
„Bylą gavome 2023 metų gruodžio 8 dieną. Visi posėdžiai buvo organizuojami laikantis procesinio reguliavimo, kad pertrauka tarp posėdžių nebūtų ilgesnė nei vienas mėnuo. Buvo intensyvus tvarkaraštis – kas dvi savaites, kas mėnesį. Procesas pradėjo strigti dėl kaltinamosios Erikos Švenčionienės ligų. Vienu metu pertrauka tęsėsi beveik pusę metų“, – BNS sakė teisėjas M. Povilanskas.
Tada teismas kreipėsi į gydymo įstaigą Kaune, kur išduodamos nedarbingumo pažymos E. Švenčionienei, klausdamas, ar tikrai tie susirgimai trukdo kaltinamajai dalyvauti posėdžiuose. Pasak teisėjo, po to kreipimosi E. Švenčionienė vėl pradėjo dalyvauti posėdžiuose.
„Šiandien, kaip matėm, prieš pat posėdį buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Posėdžio metu gynėja pasakė, kad kaltinamoji negali dalyvauti dėl sveikatos būklės. Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, kad iš tikrųjų į teismą buvo atvykę medikai, nutarė byloje tęsti pertrauką ir įpareigojo proceso dalyvius pateikti medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad E. Švenčionienė šiandien negalėjo posėdyje dalyvauti dėl sveikatos būklės“, – pirmadienį po neįvykusio posėdžio sakė teisėjas M. Povilanskas.
Kiti posėdžiai suplanuoti birželio 4 ir 11 dienomis.
Paklausus, koks buvo gydymo įstaigos atsakymas į teismo paklausimą apie E. Švenčionienės ligas, teisėjas papasakojo, kad atsakyme buvo tik padėkota už tai, kad teismas kreipėsi ir domisi. Į teismo klausimą nebuvo atsakyta, tačiau po to kaltinamoji pasveiko ir ėmė dalyvauti posėdžiuose, todėl dar vieno rašto gydymo įstaigai teismas nebesiuntė.
„Jei procesas toliau strigs dėl kaltinamosios nedalyvavimo, tai teismas visada pasilieka sau teisę imtis visų įstatyme numatytų priemonių, taip pat ir kreiptis į medicinos įstaigas, kurios išdavinėja pažymas“, – sakė M. Povilanskas.
Pirmadienio posėdyje turėjo būti tęsiama K. Juraičio apklausa. E. Švenčionienė ir V. Ivanovas jau apklausti.
Nepaisant trukdžių, bylos nagrinėjimas artėja prie pabaigos. Pasak teisėjo, liko užbaigti K. Juraičio apklausą, išspręsti pateiktus prašymus ir išklausyti baigiamųjų kalbų.
Kaip BNS rašė anksčiau, nagrinėjant šią bylą teisme skambėjo kaltinamųjų pareiškimai, kad nebuvo Lietuvos okupacijos, žmones Sausio 13-ąją žudė ne sovietų kareiviai, o Loretos Asanavičiūtės tankas nepervažiavo.
E. Švenčionienė teisme pasakojo, kad su Povilu Masilioniu ir V. Ivanovu inicijavo „laidelę“ apie Sausio 13-ąją. Ji tvirtino nepadariusi jokio nusikaltimo, tik uždavusi jai rūpimus klausimus.
Bylos duomenimis, laidoje teigta, kad 1991 metų sausį žmones žudė ne sovietų kariai.
Kaip anksčiau pranešė BNS, Generalinė prokuratūra prieš dvejus metus skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.
(be temos)