Kas nutiko mamai, galimai nuskandinusiai vaikus: specialistai sako, tragedijos buvo galima išvengti

Kaip jau skelbta, 36 metų įtariamoji yra Policijos departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausioji darbuotoja, ji ne pareigūnė.

Anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, moteris policijoje dirbo neilgai – 2018-2020 metais. Vėliau jai gimė vaikai.

Nuo 2021 metų sausio įtariamoji yra vaiko priežiūros atostogose.

„Ji kolegų vertinama kaip atsakinga, kruopšti darbuotoja. Pastabų dėl darbo nebuvo. Ji buvo šiek tiek uždaro charakterio būdo“, – portalui kauno.diena.lt teigė Policijos departamento atstovas.

Moters darbo kokybei vadovai pretenzijų neturėjo.

BNS duomenimis, anksčiau ji, turimais duomenimis, dirbo socialine darbuotoja. R. Matonis portalui kauno.diena.lt šios informacijos patvirtinti negalėjo.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla portalui tv3.lt, teigė, kad moters šeimoje buvo problemų.

Pastabų dėl darbo nebuvo. Ji buvo šiek tiek uždaro charakterio būdo.

„Ten šeimoje kažkokios problemos, teko girdėti. Bet kaip iš tikrųjų yra, atsakys ikiteisminis tyrimas, bus išnagrinėtos visos aplinkybės“, – sakė komisaras.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pažymėjo, jog šeima nebuvo pakliuvusi į vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį.

„Kiekvieno vaiko netektis yra tragiškas įvykis ir jis paveikia kiekvieną. Tikrai užuojauta artimiesiems. O kalbant apie šitą įvykį, skaudžiausia yra tai, kad šeima mums nebuvo žinoma“, – sakė G. Batulevičius.

Vaiko teisių tarnybos žiniomis, šioje šeimoje yra ir tėtis. Kas įvyko lemiamą akimirką, ar aplinkiniai galėjo pastebėti, kad moteris jautėsi prastai?

„Akivaizdu, kad reikalinga pagalba nebuvo savalaikiai inicijuota. Paslaugų tiekėjai neidentifikavo atvejo, šeimos, kur suteikus pagalbą galbūt buvo galima išvengti šitų tragiškų įvykių“, – kalbėjo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Pogimdyvinė depresija?

Svarstoma, galbūt jauną mamą kamavo pogimdyvinė depresija. Kaip LNK pasakojo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė, ja suserga apie 20 proc. pagimdžiusių moterų.

– Paskutiniu metu girdėjome daug atvejų, kai mamos nužudė savo vaikus, atėmė sau gyvybę. Mes nežinome, ar priežastis buvo būtent pogimdyvinė depresija. Tačiau laikas apie tai kalbėti daugiau ir šviesti visuomenę. Kas yra pogimdyvinė depresija?

– Labai svarbu kalbėti apie mamų psichinę sveikatą. Vaiką auginti yra labai didelis ir sunkus darbas. Moteriai reikia padėti auginant vaikus. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti iš karto po gimdymo arba po kelių mėnesių ar netgi metų eigoje. Pogimdyvinės depresijos požymiai yra, kad moteriai ateina beviltiškos mintys, nenoras gyventi, nenoras rūpintis vaikais, nepasitikėjimas savimi, fizinis išsekimas. Labai svarbu, kad moteris turėtų laiko patenkinti savo asmeninius poreikius, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo kūdikiu. Jei ji nepasirūpina savimi, ji negali rūpintis kitais. Šiuo atveju gal moteris patyrė netgi psichozę, kai nesiorientuojama, kas vyksta. Psichika yra jau tiek pervargus, kad moteris imasi tokių sprendimų, kurių net pati nesupranta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip suprasti, kad moteriai reikia pagalbos?

– Reikia atkreipti dėmesį, kaip moteris jaučiasi, kokia jos nuotaika, ar ji nuliūdusi, išsekusi, galbūt apatiška. Jei moteris sako, kad visiškai neturi jėgų ir nori gulėti lovoje, tai jau rimti signalai.

– Ir kiti nemalonūs jausmai gali aplankyti susilaukus kūdikio.

– Kelios dienos po gimdymo gali prasidėti melancholija. Ta būsena tęsiasi apie porą savaičių. Moteris dar nelabai suprato, kas čia įvyko. Atrodo, turėtų džiaugtis, kad vaikelis gimė, o ji kažko liūdi. Taip pat gali būti ir pogimdyvinė psichozė, kai moteris nesiorientuoja aplinkoje. Jai ateina mintys, kad nori pasidaryti kažką sau ar kūdikiui. Tokiu atveju reikėtų kviesti greitąją pagalbą ir suteikti stacionarinį gydymą, kol ji tų minčių neįgyvendino.

Psichika yra jau tiek pervargus, kad moteris imasi tokių sprendimų, kurių net pati nesupranta.

– Ar pogimdyvinė psichozė gali ištikti ir gerai besijaučiančią mamą?

– Dažniau būna, kad ta pogimdyvinė depresija gali peraugti į psichozę. Visada reikia stebėti ir save, ir aplinkoje esančią mamą. Galbūt mamai buvo kiti psichologiniai sunkumai, įtampos, kurie kaupiasi ir prasprogsta psichozės forma.

– Ar šeimos gydytojai skiria pakankamai dėmesio pagimdžiusiai moteriai?

– Nepakankamai. Turėtų būti skiriama daug daugiau dėmesio pačiai mamai ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo. Moteris užtikrina pagrindinius vaikelio išgyvenimo poreikius, todėl jos poreikiai irgi turi būti užtikrinti. Tiek gydytojai, tiek artimieji turėtų labiau pasirūpinti. Dauguma domisi tik kūdikiu, tačiau nepaklausia, kaip jaučiasi mama.

– Ar pogimdyvinė depresija gali kartotis?

– Tai, kad moteris kažkada jau išgyveno pogimdyvinę depresiją, didina riziką, kad tai gali pasikartoti. Jei jau pastebimi panašūs simptomai, reikėtų kuo greičiau imtis priemonių. Galima lankytis pas psichologę, kalbėtis su draugėmis, kitomis mamomis. Moterys gali padėti viena kitai vien pasidalindamos išgyvenimais. Krizinio nėštumo centras irgi teikia pagalbą. Jei moteris augina vaikelį viena, nėra šalia vyro, kuris jai užtikrintų saugumą, tai jai dar sunkiau, didėja rizika tiek depresijai, tiek kitoms psichikos problemoms.

Vilniuje, Neryje, gelbėtojams nepavyko išgelbėti dviejų mažylių

Kaip jau skelbta, tragedija įvyko Vilniuje, Verkių gatvėje, Neryje. Apie nelaimę pranešta sekmadienį po 11 valandos.

Kaip skelbiama, nelaimės vietoje pastebėta neadekvačiai besielgianti moteris ir vandenyje skęstanti 2020 metais gimusi mergytė.

Atvykusių greitosios medikų gaivinta mažylė mirė.

Taip pat vandenyje rasta kita nuskendusi maždaug metukų amžiaus mergytė.

Dėl sveikatos sutrikimo motina paguldyta į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo, taip pat dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo.

Už šiuos nusikaltimus baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Psichologinė pagalba ir emocinė parama

Organizacija	Kontaktai
Pagalbos moterims linija	Telefonu 8 800 66366 (visą parą) El. paštu [email protected]
Jaunimo linija	Telefonu (visą parą) 8 800 28888. Pokalbiai internetu Pagalba el. paštu
Vilties linija	Telefonu (visą parą) 116 123 El. paštu [email protected]
Tėvų linija	Telefonu darbo dienomis (nuo 17.00 iki 21.00) 8 800 90012
Bendrakeleiviai	El. paštu [email protected] Telefonu 8 617 53501
Vaikų linija	Telefonu (nuo 11.00 iki 21.00) 116 111

Specializuotų pagalbos centrų (SPC) sąrašas

Savivaldybė	Organizacija	Kontaktai
Akmenės raj.	Moterų veiklos informacijos centras	8 652 24 232 [email protected]
Alytaus m. ir raj.	Alytaus miesto moterų krizių centras	8 645 45 287 [email protected]
Anykščių raj.	Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras	8 615 45 464 [email protected]
Birštono raj.	Moterų teisių asociacija	8 603 89 833 [email protected]
Biržų raj.	Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius	8 699 86 866 [email protected]
Druskininkų raj.	Alytaus miesto moterų krizių centras	8 645 45 287 [email protected]
Elektrėnų raj.	Moterų informacijos centras	(85) 262 9003 8 65095 216 [email protected]
Ignalinos raj.	Visagino šeimos krizių centras	8 699 20 069 8 686 60 657 [email protected]
Jonavos raj.	Moters pagalba moteriai	8 618 40 044 [email protected]
Joniškio raj.	Moterų veiklos informacijos centras	8 652 24 232 [email protected]
Jurbarko raj.	Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras	(8 446) 61 565 8 616 55877 [email protected]
Kaišiadorių raj.	Moterų teisių asociacija	8 603 89 833 [email protected]
Kalvarijos raj.	Marijampolės apskrities moterų veiklos centras	(8 343) 59 525 8 633 55 007 [email protected]
Kauno m.	Kauno apskrities moterų krizių centras	8 679 31 930 [email protected]
Kauno raj.	Moterų teisių asociacija	8 603 89 833 [email protected]
Kazlų Rūdos raj.	Marijampolės apskrities moterų veiklos centras	(8 343) 59 525 8 633 55 007 [email protected]
Kelmės raj.	Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras	(8 446) 61 565 8 616 55877 [email protected]
Kėdainių raj.	Moters pagalba moteriai	8 618 40 044 [email protected]
Klaipėdos m.	Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras	(8 46) 350 099 8 650 60 094 [email protected]
Klaipėdos raj.	Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras	(8 445) 78 024 8 605 82 331 [email protected]
Kretingos raj.	Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras	(8 445) 78 024 8 605 82 331 [email protected]
Kupiškio raj.	Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius	8 699 86 866 [email protected]
Lazdijų raj.	Alytaus miesto moterų krizių centras	8 645 45 287 [email protected]
Marijampolės raj.	Marijampolės apskrities moterų veiklos centras	(8 343) 59 525 8 633 55 007 [email protected]
Mažeikių raj.	Telšių krizių centras	(8 444) 74 282 8 609 02 636 8 682 29 459 [email protected]
Molėtų raj.	Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras	8 615 45 464 [email protected]
Neringos m.	Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras	(8 46) 350 099 8 650 60 094 [email protected]
Pagėgių raj.	Koordinacinis centras „Gilė“	8 610 10 715 [email protected]
Pakruojo raj.	Moterų veiklos informacijos centras	8 652 24 232 [email protected]
Palangos m.	Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras	(8 46) 350 099 8 650 60 094 [email protected]
Panevėžio m. ir raj.	Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius	8 699 86 866 [email protected]
Pasvalio raj.	Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius	8 699 86 866 [email protected]
Plungės raj.	Telšių krizių centras	(8 444) 74 282 8 609 02 636 8 682 29 459 [email protected]
Prienų raj.	Moterų teisių asociacija	8 603 89 833 [email protected]
Radviliškio raj.	Moterų veiklos informacijos centras	8 652 24 232 [email protected]
Raseinių raj.	Raseinių krizių centras	8 657 87 475 [email protected]
Rietavo raj.	Telšių krizių centras	(8 444) 74 282 8 609 02 636 8 682 29 459 [email protected]
Rokiškio raj.	Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius	8 699 86 866 [email protected]
Skuodo raj.	Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras	(8 445) 78 024 8 605 82 331 [email protected]
Šakių raj.	Marijampolės apskrities moterų veiklos centras	(8 343) 59 525 8 633 55 007 [email protected]
Šalčininkų raj.	Moterų informacijos centras	(85) 262 9003 8 65095 216 [email protected]
Šiaulių m. ir raj.	Moterų veiklos informacijos centras	8 652 24 232 [email protected]
Šilalės raj.	Koordinacinis centras „Gilė“	8 610 10 715 [email protected]
Šilutės raj.	Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras	(8 445) 78 024 8 605 82 331 [email protected]
Širvintų raj.	Moterų informacijos centras	(85) 262 9003 8 65095 216 [email protected]
Švenčionių raj.	Moterų informacijos centras	(85) 262 9003 8 65095 216 [email protected]
Tauragės raj.	Tauragės moterų užimtumo ir informacijos centras	(8 446) 61 565 8 616 55877 [email protected]
Telšių raj.	Telšių krizių centras	(8 444) 74 282 8 609 02 636 8 682 29 459 [email protected]
Trakų raj.	Moterų informacijos centras	(85) 262 9003 8 65095 216 [email protected]
Ukmergės raj.	Moters pagalba moteriai	8 618 40 044 [email protected]
Utenos raj	Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras	8 615 45 464 [email protected]
Vilkaviškio raj.	Marijampolės apskrities moterų veiklos centras	(8 343) 59 525 8 633 55 007 [email protected]
Vilniaus m.	Vilniaus moterų namai	(85) 2616380; (85) 2696391; (85) 2465555 [email protected]
Vilniaus m. ir raj.	Moterų informacijos centras	(85) 262 9003 8 65095 216 [email protected]
Visagino raj.	Visagino šeimos krizių centras	8 699 20 069 8 686 60 657 [email protected]
Varėnos raj.	Alytaus miesto moterų krizių centras	8 645 45 287 [email protected]
Zarasų raj.	Visagino šeimos krizių centras	8 699 20 069 8 686 60 657 [email protected]