Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį buvo pranešta, kad į posėdį neatvyko advokatas Linas Kuprusevičius.

Paaiškėjo, kad Š. Gustainis teismui atsiuntė prašymą, kad posėdžio išvakarėse atsisako savo advokato.

„Esu priverstas atsisakyti, nes paprasčiausiai nebesugebu išsimokėti už teisines paslaugas“, – teismui sakė  Š. Gustainis. Jis sakė, kad nesvarbu, ar jam atstovaus advokatas, vis tiek jis jau laikomas kaltu.

Š. Gustainis taip pat piktinosi, kad jam privaloma dalyvauti visuose posėdžiuose, nors 56 kompaktiniuose diskuose su slapta įrašytais kaltinamųjų pokalbių įrašais, nėra nė vieno jo paties pokalbio.

Esu priverstas atsisakyti, nes paprasčiausiai nebesugebu išsimokėti už teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija mano, kad šioje byloje Š. Gustainis turi turėti gynėją ir nusprendė paskirti valstybės apmokamą advokatą. Jis dalyvaus kituose posėdžiuose, ketvirtadienį teismas nusprendė bylą tęsti, nors Š. Gustainis ir neturi gynėjo.

Tuo metu prokuroras Justas Laucius pareiškė, kad tokiu atveju proceso tęsti negalima.

Teismo posėdyje toliau perklausomi slapta specialiųjų tarnybų užfiksuoti kaltinamųjų pokalbių įrašai. Kaip ir ankstesni, jie yra blogos kokybės, sunku suprasti, kokie asmenys ir ką kalba.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Š. Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui V. Gapšiui.

Bylos duomenimis, 2015 metų liepą Š. Gustainis, įtariama, priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, o tų pačių metų spalio mėnesį susitiko su R. Kurlianskiu.

Susitikimo metu tuometinis Seimo narys Š. Gustainis iš verslininko gavo koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą. Toliau politikas, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 metų spalio–lapkričio mėnesiais Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą.

Teismo posėdyje kitas kaltinamasis Seimo narys Gintaras Steponavičius pateikė prašymą nedalyvauti lapkričio 5 dieną vyksiančiame teismo posėdyje, nes yra suplanavęs kelionę į Jordaniją. Sprendimas dėl kelionės bus priimtas vėliau.

Svarstymai apie ekspertų apklausas

Ateityje į „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą gali būti kviečiamas garso įrašus tyręs ekspertas, taip pat tyrėjas.

Tokią galimybę ketvirtadienį posėdyje išsakė Vilniaus apygardos teismo teisėja Nijolė Žimkienė.

Ji teigė, kad ši galimybė galėtų būti svarstoma vėliau, dabar reikia baigti klausyti įrašų.

Teismo posėdyje toliau perklausomi slapta specialiųjų tarnybų užfiksuoti kaltinamųjų pokalbių įrašai. Kaip ir ankstesni, jie yra blogos kokybės, sunku suprasti, kokie asmenys ir ką kalba.

Teisėja N. Žimkienė siūlė nebetęsti įrašo perklausos ir skaityti pokalbių stenogramas. Tačiau koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius siūlė tęsti įrašų perklausą, nes teismas tiria garso įrašus, ne tik jų stenogramas.

Vėliau teisėja skelbė pokalbių stenogramas, specialisto išvadas. Ekspertai nurodo, kad kai kuriuos pokalbių vietos neaiškios.

Koncernui „MG Baltic“ atstovaujantis advokatas L. Belevičius išsakė pastabą, kad tekstas nesuprantamas, nerišlus.

„Nėra girdimas joks rišlus tekstas, neatitinka 2016 metų protokolo, stenograma, neatitinka ir 2017 metų specialisto išvados, teismas įrodymus turi ištirti betarpiškai“, – kalbėjo advokatas.

Kitas advokatas Simonas Slapšinskas sakė, kad yra daug nesuprantamo teksto, neaiškių, nenuspėjamų žodžių.

Tuo metu Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis ragino negaišti laiko ir nesistengti išgirsti to, ko neįmanoma išgirsti.

Teisme buvo paskelbti pareigūnų slapta užfiksuoti pokalbių įrašai, juose kalbasi Seimo narys Gintaras Steponavičius ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Po pokalbių paskelbimo prokuroras Justas Laucius panoro užduoti klausimus įraše minimiems kaltinamiesiems.

G. Steponavičius pažadėjo į prokuroro klausimus atsakyti vėliau. Tuo metu R. Kurlianskis sakė, kad pasinaudos teise ir neatsakinės į prokuroro klausimus.

„Neturiu ką komentuoti“, – teismui pareiškė G. Steponavičius.

Iš kai kurių aiškiau girtimų garso įrašų frazių galima spręsti, kad kalbama apie politines partijas – konservatorius, „valstiečius“, socialdemokratus.  R. Kurlianskis minėjo, kad liberalai užaugo iki parlamentinės partijos. Pokalbyje taip pat minimas „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas ir jo krepšinio klubui Antano Guogos skirta 600 tūkst. litų parama.

„Su jaunuoju Bradausku yra bėdos“, – sako vienas pokalbių dalyvių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose išvadose pažymima, kad 2007–2014 metais „MG Baltic“ protegavo tuometinį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininką Modestą Kaseliauską. Koncerno viceprezidento R. Kurlianskio nurodymu rengtos neigiamos publikacijos apie jo oponentus.

Nurodoma, kad „MB Baltic“, pasinaudodamas savo įtaka VMI, padėjo kitai stambiai verslo grupei „Vilniaus prekyba“ (buvusi „VP Market“) išvengti mokesčių už milijonus eurų.

2015 metų rugpjūtį tarpininkaujant žurnalistui Tomui Dapkui surengtas R. Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko susitikimas aptarti mokesčių inspektorių atliekamą „Vilniaus prekybos“ įmonių mokestinę analizę. Per susitikimą neva sutarta, kad VMI vadovas pakuruos „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės mokestinės analizės eigą, o jos rezultatus perduos „MG Baltic“ atstovui R. Kurlianskiui, kuris savo ruožtu informuos „Vilniaus prekybos“ atstovę.

Garso įrašai – tinkamas įrodymas, teigia prokuroras

„Visi įrašai ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirti, buvo pateikti tirti Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopijos srities specialistams, kiekviename iš jų yra identifikuoti kalbėjusieji asmenys. Kaip reikalauja įstatymai, ir garso įrašai patikrinti įstatymo nustatyta tvarka – dėl kiekvieno garso įrašo juose dalyvavę asmenys buvo apklausti. Dalis jų sutiko duoti parodymus. Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius yra pripažinę, kad tai jų pokalbiai“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras Justas Laucius.

Jis sakė, E.Masiulis ir G. Steponavičius anksčiau yra pripažinę, kad tai jų pokalbiai, politikai paaiškino frazes ir apie ką kalbama.

„Šioje stadijoje, kaip prokuroras sakyčiau, kad šie įrašai yra tinkamas įrodymas, juos vertins teismas“, – teigė J. Laucius.

Jo manymu, dabar teisme išsakydami nenorą komentuoti garso įrašus kaltinamieji naudojasi savo teisėmis.