Po tragiškos avarijos Vilniaus rajone įvardijo priežastis, kodėl įvyksta tokios nelaimės

Primename, kad Bendrasis pagalbos centras (BPC), 7.16 val. skubiosios pagalbos tarnybų numeriu gautas pranešimas, kad Maišiagalos miestelyje, Jauniūnų gatvėje, susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis.

Buvo pranešta, kad yra prispaustų ir nukentėjusių žmonių.

Pirminiais duomenimis, lengvasis automobilis palindo po sunkvežimiu, šis nuo smūgio apvirto.

Vilkiko vairuotojas, gimęs 1988 metais, buvo blaivus, jis paaiškino, kad lengvasis automobilis „Audi“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su juo vairuota transporto priemone.

Vilniaus rajone – tragiška avarija

Jis irgi buvo pristatytas į ligoninę, po apžiūros išleistas.

Apie nelaimes keliuose ir jų priežastis LNK žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos Kelių policijos tarnybos viršininku Vytautu Grašiu.

– Praėjusį savaitgalį – daugybė eismo įvykių, sulaikytų girtų vairuotojų, o pirmadienį įvyko skaudi nelaimė. Ką tai parodo?

– Parodo, kad mums stinga atsakomybės, dėmesingumo kultūros dalyvaujant eisme. Stinga teigiamo požiūrio ir eismo situacijos įvertinimo. Paskutinių eismo nelaimių priežasčių dabar negaliu įvardyti, bet bendra situacija rodo, kad turime dėti dar daugiau pastangų, kad mūsų eismas būtų saugesnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įvyksta nelaimės?

– Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, viena iš pagrindinių priežasčių išlieka nepasirinktas saugus greitis, viršytas leistinas greitis, pėsčiųjų taisyklių pažeidimai ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, kuomet įvyksta susidūrimai. Tokių susidūrimų pasekmės dažniausiai būna labai skaudžios – sunkiai sužaloti žmonės arba net žuvę.

– Kokios priežastys, kodėl taip dažnai įvyksta eismo nelaimės išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą?

– Tai yra tiesus smūgis. Turbūt ir tam tikras greitis. Tai yra fizika, kai tokiu momentu, susidūrus elementams, pasekmės yra tikrai labai skaudžios.

– Ar netrūksta kelio ženklų, ribojimų? Kodėl žmonės išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą?

– Vienas dalykas yra eismo dalyvio požiūris į eismą. Turi būti pasirinktas ne maksimalus leistinas, o saugus greitis, atsižvelgiant į daugiau aplinkybių, tokių kaip: oro sąlygos, eismo intensyvumas. Labai svarbus momentas yra vairuotojo nuovargis. Ne kas kitas, o mes patys turime atsakingai dalyvauti eisme ir dėti pastangas išsaugant didžiausią savo turtą – gyvybę ir sveikatą.

– Pirmadienį buvo sulaikytas asmuo, važiavęs 193 km/val. Jo likimas, matyt, aiškus. Ką toks pilietis parodo ir ar nereikėtų didinti baudų, kaip su tokiais ereliais elgtis?

– Žinant, kiek žiniasklaidos priemonėse kalbama apie skaudžią nelaimę ir nustačius tokį greitį, turbūt tikimybė tokia, kad ausys tą informaciją pasiekia, tačiau smegenys neįsisąmonino apie tai, kad toks greitis yra pavojingas tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams. Dėl baudų, nuobaudų, manau, kad tikrai tam tikrą laikotarpį tas asmuo turės galimybę pagalvoti apie tai, kaip jis elgiasi kelyje, ir kad tą elgesį reikėtų keisti. Kita vertus, šioje vietoje svarbiausias dalykas yra bausmės neišvengiamumas. Norėčiau padėkoti visuomenei, kuri vis aktyviau praneša apie pavojingą vairavimą, netinkamą elgesį kelyje. Berods, per metus sulaukiame apie 30 tūkstančių tokių pranešimų iš gyventojų. Tai rodo, kad tolerancijos lygmuo tokiems daromiems pažeidimams mažėja ir norėtume, kad jis iš viso išnyktų, ir nebetoleruotume tokių pažeidimų. Pažeidimų netoleruotume apskritai. To paties mobilaus įrenginio naudojimas vairuojant ir kiti pažeidimai.

Žmogaus atsakingumas ir suvokimas, apie tai, kaip mes turime dalyvauti eisme, turbūt lemiamas faktorius.

– Ar statistika šiemet kalbant apie žuvusius kelyje yra liūdnesnė?

– Taip, deja, bet statistika yra liūdnesnė. Aš visą laiką sakau, kad ir vienas žuvęs Lietuvos keliuose yra per daug, ir kad eismo nelaimių priežastis 90–95 proc. yra žmogiškasis faktorius. Vadinasi, tam tikras žmogaus elgesys, atsakingumas turbūt galėjo prisidėti prie to, kad tokia nelaimė būtų neįvykusi. Tačiau taip atsitinka ir turime dėti visas pastangas, kad žūčių ir sužalojimų būtų kuo mažiau.

– Pagal statistiką, pirmadieniai ir penktadieniai yra tos dienos, kai tokių įvykių nutinka dažniau. Kodėl? Kokie tai faktoriai?

– Sunku pasakyti. Čia galbūt turėtų pasakyti psichologai, dėl ko vairuotojams stinga dėmesingumo. Dėmesingumo stoka – viena iš priežasčių. Galbūt penktadieniais vairuotojai ar eismo dalyviai pradeda galvoti apie savaitgalį. Tikrai vasaros laikotarpiu kurortiniuose miestuose teko sustabdyti neblaivų vairuotoją, kuris paaiškino, kad: „Man atostogos ir aš atostogauju. Dėl to vartoju alkoholį“. Šioje vietoje žmogaus atsakingumas ir suvokimas, apie tai, kaip mes turime dalyvauti eisme, turbūt lemiamas faktorius.

Šiame straipsnyje:

avarija