Trečiadienį teisme baigiamąją kalbą sakęs kaltinamojo Mindaugo Gudelio gynėjas, advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius tvirtino, kad, jo įsitikinimu, bylos duomenys rodo, jog 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai galimai elgėsi neteisėtai, tai yra išprovokavo susirinkusiųjų prie parlamento rūmų agresiją.

„VST pareigūnai savo neteisėtais veiksmais išprovokavo susirinkusiųjų elgesį“, – sakė E. Pavlovičius.

Jis nurodė, kad kaltinamasis M. Gudelis pripažįsta metęs į pareigūnus vandens buteliuką. Vis dėlto, anot E. Pavlovičiaus, toks veiksmas neturėtų būti traktuojamas kaip dalyvavimas riaušėse.

„Butelio su vandeniu metimas niekaip negali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas“, – dėstė advokato padėjėjas.

Kitos kaltinamosios Kristinos Baranovskienės gynėjas, advokatas Paulius Snukiškis tvirtino, kad jo klientė pripažįsta savo kaltę. Gynėjas priminė, jog kaltinamoji pripažino metusi į pareigūnus akmenį, gailisi dėl savo veiksmų.

„Ginamoji prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės“, – sakė P. Snukiškis.

Kaltinamojo Sauliaus Vanago gynėjas, advokato padėjėjas Vacys Milkonas savo baigiamojoje kalboje priminė, kad jo ginamasis, pagal kaltinamąjį aktą, metė į pareigūnus buteliuką vandens. Anot advokato padėjėjo, kaltinamasis pripažįsta atlikęs minėtą veiksmą.

Vis dėlto, pasak V. Milkono, toks S. Vanago poelgis negali būti vertinamas kaip dalyvavimas riaušėse.

„Spontaniškas sprendimas mesti buteliuką buvo kaltinamojo protesto išraiška prieš pareigūnus, manant, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti“, – tvirtino teisininkas.

V. Milkonas taip pat teigė nesutinkantis su prokuratūros pozicija, kad jo kaltinamasis veikė, savo veiksmus suderinęs su kitais kaltinamaisiais.

„Prokuratūra, neturėdama įrodymų, kur konkrečiai kaltinamasis susitarė su bendrininkais, nurodė įvairias aplink Seimą esančias vietas“, – stebėjosi S. Vanago gynėjas.

Prokuratūra daliai kaltinamųjų siūlo skirti realias laisvės atėmimo bausmes

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.

Šiuo metu byloje sakomos baigiamosios kalbos, pasisako kaltinamųjų advokatai. Vėliau kaltinamiesiems bus suteikta paskutiniojo žodžio teisė ir teismas išeis rašyti nuosprendžio.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantys prokurorai paprašė teismo kaltais riaušių byloje pripažinti visus 87 kaltinamuosius. Du iš kaltinamųjų prokurorai prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Daliai kaltinamųjų prokurorai prašė skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų, kai kuriems jų prašė bausmių vykdymą atidėti. Viso realias laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų prokurorai siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.

52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 2500 iki 5000 eurų, taip pat įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl riaušių ir raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą kaltinamai Astrai Genovaitei Astrauskaitei siūloma skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, aktyviems įvairių protestų dalyviams Andrejui Lobovui ir Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, prokurorai siūlo skirti realias laisvės atėmimo bausmes.

Kaip nurodė prokurorai, A. G. Astrauskaitei siūloma skirti 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, per šį laikotarpį įpareigojant moterį neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Anot prokurorų, kaltinamoji 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie parlamento metu skatino susirinkusius žmones nepaklusti pareigūnų reikalavimams, pasipriešinti teisėtai valdžiai, organizavo ir provokavo renginio dalyvius pažeisti galiojančius teisės aktus. Taip pat A. G. Astrauskaitė kaltinama raginusi žmones įvykdyti šalyje karinį perversmą.

Kaltinamajam A. Lobovui prokurorai siūlo skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. A. Lobovą prokurorai anksčiau įvardijo kaip didžiausią riaušių kurstytoją.

Anksčiau teistam ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus atliekančiam A. Kandrotui-Celofanui, kuris kaltinamas dėl riaušių ir dokumentų klastojimo, prokurorai siūlo skirti 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę. Minėtą bausmę subendrinus su anksčiau A. Kandrotui-Celofanui skirtomis bausmėmis, siūloma nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 5 mėnesiams.

Anksčiau teistam kovinio sporto atstovui Arnoldui Misiūnui prokurorai taip pat siūlo skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tai yra 3 metus kalėjimo.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 112 770 eurų sumai šioje byloje yra pareiškusios Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

Prokurorai siūlo civilinius ieškinius tenkinti ir šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.