Kaip penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2025 metų balandį, gavus Seimo narių I. Vėgėlės ir Roberto Puchovičiaus pareiškimus dėl socialiniame tinkle „Facebook“ visuomenininko Šarūno Jasiukevičiaus paskelbto įrašo apie parlamentarus, kurie balsavo prieš sankcijų Rusijai pratęsimą.
Politikai skundėsi ir dėl po šiuo įrašu kitų asmenų parašytų komentarų, taip pat dėl Š. Jasiukevičiaus paskelbto įrašo, kuriame pasidalinta jo straipsniu, susijusiu su kolaborantais, bei kitų įrašų, kuriais galimai buvo kurstoma neapykanta bei grasinama Seimo nariui I. Vėgėlei.
Šių metų sausio 10 dieną Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Edvinas Navickas, išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus duomenis, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Seimo nario I. Vėgėlės advokato skundus dėl prokuroro priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmetė ir aukštesnysis prokuroras, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja.
Vilniaus apygardos teismo teisėja, galutine ir neskundžiama nutartimi atmesdama pareiškėjo skundą, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, surinkus pakankamai reikšmingų tyrimui duomenų, itin detaliai ir išsamiai pateikiant sprendimo motyvus.
Vilniaus apygardos teismo teisėja pritarė prokuroro nutarime daromai išvadai, kad surinkti duomenys neleidžia neginčytinai ir neabejotinai teigti, kad įrašus paskelbęs visuomenininkas Š. Jasiukevičius bei jo įrašus komentavę asmenys išsakė realius grasinimus I. Vėgėlei, jį terorizavo ar sistemingai baugino.
Aukštesnysis teismas savo nutartį grindė tuo, kad Š. Jasiukevičius savo įrašais socialiniame tinkle informavo apie Seimo narius, kurie balsavo prieš sankcijų Rusijai pratęsimą, ir išreiškė kritiką dėl tokio politinio sprendimo.
Teismas pritarė prokuroro motyvams, kad susidaręs politinis ir socialinis kontekstas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą paskatino valstybės politikų, visuomenininkų bei kitų piliečių didesnį domėjimąsi ir viešas reakcijas dėl viešų veiksmų ir sprendimų, kurie susiję su valstybės saugumu, lojalumu valstybei, gynyba, sankcijomis ir panašiomis temomis. Būtent šios temos ne tik sukelia diskusijas, bet ir visuomenės įtampos įtakoje gali lemti ir griežtą kritiką politikams bei valdžios institucijoms.
Aukštesnysis teismas pažymėjo, kad griežta kritika buvo išsakyta galimai peržengiant konstruktyvios kritikos ribas, tačiau negalima daryti neabejotinos išvados, kad išreikšti teiginiai skatina neapykantą.
Taip pat teismas savo nutartyje atsižvelgė į tai, kad prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, jog, įvertinus komentarų žeminamąjį pobūdį bei nustačius, kad jie išsakyti apie konkretų valstybės politiką, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota policijos pareigūnams spręsti, ar nebuvo padarytas administracinis nusižengimas. Todėl minėtų asmenų veiksmai dar bus teisiškai įvertinti administracinių nusižengimų teisenoje.
Pažymėtina, kad likusioje dalyje dėl kitų komentarų autorių prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą sustabdyti, kadangi, atlikus visus reikiamus procesinius veiksmus, nepavyko nustatyti asmenų, kurie galimai padarė nusikalstamas veikas.
(be temos)