Trečiadienį vykusio posėdžio metu buvo klausomi kaltinamųjų pokalbių įrašai, viename iš jų E. Švenčionienė derino galimybę gauti vizą į Rusiją, ketino vykti į okupuotas teritorijas Ukrainoje.
Šios bylos posėdžiai buvo nuolat atidedami dėl kaltinamųjų ligų. Paskutinis vyko praėjusių metų rugsėjo 3 dieną. Po to neįvyko šeši posėdžiai.
Į trečiadienio posėdį K. Juraitį, teisėjo nurodymu, atvesdino policija.
Baigus ilgo pirmojo įrašo perklausą, E. Švenčionienė savo pokalbį su K. Juraičiu pavadino beprasmiu.
„Nematau tame pokalbyje nieko, kas pakenktų Lietuvos saugumui, autoritetui“, – sakė kaltinamoji. E. Švenčionienė sakė, kad jie žinojo, jog jų pokalbių klausomasi, todėl buvo sutarę šnekėti kuo daugiau, kad „jiems nebūtų nuobodu“.
Didelė dalis įrašytų pokalbių vyko rusų kalba. Buvo skambinama į Rusijos ambasadą ir tariamasi dėl rusiškos vizos išdavimo E. Švenčionienei skubos tvarka. Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui buvo priminta, kad E. Švenčionienė nori vykti į Maskvą, o paskui į Luhanską ir Donecką.
Pokalbių metu buvo minima, kad E. Švenčionienei Rusijos užsienio reikalų ministerija atsiųs spec. kodą, pagal kurį ambasada turi išduoti vizą skubos tvarka.
E. Švenčionienė į Rusijos okupuotą Ukrainos dalį ketino keliauti kaip „karo korespondentė“.
Vieno pokalbio metu ji ambasados pareigūnui sakė norinti pasikalbėti „be telefono“.
Teisme paklausta, kur ji dirbo žurnaliste ir ar gaudavo algą, kaltinamoji pareiškė, kad algos negaudavo, norėjusi dirbti visuomeniniais pagrindais kaip „Lietuvos patriotė visuomenininkė“.
Prokuroras Redas Savickas pasiteiravo, kaip susiję Luhanskas ir Doneckas su Rusija, į tai E. Švenčionienė neatsakė.
„Kodėl dėl vykimo į Luhanską kreipėtės į Rusijos ambasadą?“, – teisėjas Mindaugas Povilanskas patikslino klausimą. Į šį klausimą kaltinamoji irgi neatsakė, tada vietoje jos atsakymą pateikė advokatė Svetlana Naidenko – kitokios galimybės ten patekti nebuvo.
Baigus įrašų klausymą E. Švenčionienė teisėjui pareiškė nušalinimą, esą teisėjas kenkia jos sveikatai. Prašymas buvo atmestas.
Po to teisėjas norėjo, kad kaltinamieji duotų parodymus, bet visi trys pareiškė norą kalbėti kitame posėdyje, kuris turėtų įvykti sausio 28 dieną.
Kaip anksčiau pranešė BNS, Generalinė prokuratūra prieš dvejus metus skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai yra lankęsi ir Maskvoje.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su buvusiu prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiu V. Ivanovu, 2024 metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)