Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje buvo nusprendę, kad nustatytos visos sąlygos atleisti K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo, buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žimanto Pacevičiaus, atsakomybėn.

Su tokiu vertinimu nesutikusi prokuratūra kasaciniame skunde teigė, kad teismai laidavimą taikė nesant visų įstatyme nurodytų sąlygų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusių metų lapkritį panaikino apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir jam pavedė patikrinti, ar iš tikrųjų egzistuoja sąlygos atleisti K. Jucevičių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Taip pat apygardos teismas buvo įpareigotas įvertinti kitas aplinkybes, susijusias ne tik su K. Jucevičiaus asmenybe, bet ir su jo buvusiomis pareigomis, padaryta žala valstybės tarnybai, viešiesiems interesams.

Kaip anksčiau pažymėjo Aukščiausiasis Teismas, nors veikos padarymo metu K. Jucevičius FNTT nebedirbo, bet net pasibaigus tarnybai palaikė ryšius su buvusiais kolegomis, nusikaltimą padarė pasinaudodamas savo, kaip buvusio FNTT vadovo, vardu.

Bylos duomenimis, naudodamas pažintimis su tarnybos pareigūnais, iš inicialais L. J. įvardijamo asmens jis pareikalavo 2 tūkst. eurų kyšio, pažadėjęs paveikti buvusius pavaldinius, kad šie ikiteisminiame tyrime pakeistų minimo žmogaus procesinį statusą iš specialiojo liudytojo į liudytojo.

Kyšį K. Jucevičius paėmė, todėl buvo apkaltintas prekyba poveikiu.

FNTT jis vadovavo nuo 2012 iki 2017 metų. Iki tol vyras ėjo kitas pareigas toje pačioje tarnyboje.