Kasdien čia ateinantis Artūras sakė, kad vanduo krante telkšojo maždaug 70 centimetrų atstumu. Vyras gūžčioja pečiais – nejaugi tai – stichinės kaitros padariniai? Dabar čia ir maudytis nebeįmanoma.

„Upės, ežerai nuseko, bet Buivydiškių tvenkinys – labiausiai. Smarvė labai didelė. Nuo krantų dumblas pūva. Čia vanduo, lyg ir normalus, bet nuo dumblo sklinda smarvė“, – kalbėjo pašnekovas.

Vanduo daugiau nei metrą nuseko per naktį. Karštis galbūt ir galėjo prisidėti, bet tai – ne pagrindinė priežastis.

„Ten, kai supuvę lentos buvo, niekas neprižiūrėjo. Uždeda plėveles. Na, kiek plėvelė gali laikyti, jei lenta – supuvusi? Viskas pratrūko ir per naktį išėjo vanduo“, – pasakojo kitas gyventojas.

Po to, kai tvenkinys nuseko, plieskianti kaitra, tvenkinį įkaitino kone iki arbatos. Tokia situacija ne tik piktina vietinius gyventojus – žmonės baiminasi, kas dabar bus su žuvimis.

„Reikia gelbėti žuvis dabar, įsivaizduojate? Nes gi atvažiavo „Grinda“, atsivežė lentučių. Pasižiūrėjo, pamąstė ir išvažiavo. O čia gi žuvys dūsti pradėjo“, – plūdo gyventojai.

„Remiantis kolegų mums suteikta informacija, tai toje vietoje tiesiog yra prakiurusi užsklanda. Ta vieta yra Vilniaus rajone, tai jie turėtų ir pasirūpinti sutvarkymu“, – teigė Miesto tvarkymo ir Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Vilniaus rajono savivaldybė žurnalistams pareiškė esanti niekuo dėta ir problemą lyg karštą bulvę numetė atgal miesto savivaldybei. „Jei čia būtų Birštonas – kurortas, kur turi atvažiuoti poilsiautojai, tada visais būdais sakytų, kad reikia gelbėti“, – apmaudo neslėpė gyventojas.

Stop kadras

O kol atsakingų neatsirado, aštuoniasdešimtmetis žvejys Algirdas žuvis gelbėja pats – mediniu kuolu kelia purslus, kad šios gautų deguonies. „Visą dieną darbavausi, tai žuvys suplaukė ir pradėjo kvėpuoti tais burbuliukais“, – pasakojo vyras.

O dėl karščių toliau kaista ne tik vanduo – susirūpinę ir ugniagesiai. Šie perspėja laužus kūrenančius iškylautojus ir uogautojus miškuose. Laimė, kol kas šalyje didesnių miškų gaisrų pavyko išvengti. Tačiau dabar situacija tokia, kad iki rimtos nelaimės užtektų tik kibirkšties.

„Šiuo metu vyrauja trečios ir ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Tai reiškia, kad miškų gaisringumas šiuo metu yra didelis“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Kai kurioms rūšims tiesiog gresia išnykimas.

Kaista ir kiekvienuose namuose esantys elektroniniai prietaisai. Taip pat – žemės ūkio technika. Jau dabar fiksuojami gaisrai.

„Pastebime, kad jau dabar prasideda ir žemės ūkio technikos gaisrai nuiminėjant derlių. Dega ir kombainai, prasideda ražienų gaisrai atvirose teritorijose“, – detalizavo A. Gudžiauskas.

O ką dėl besitęsiančios kaitros sako aplinkos apsaugos specialistai. „Klimato kaita vyksta taip sparčiai, kad tam tikra gyvūnų ir augalų dalis tiesiog negali tinkamai prie to prisitaikyti ir gamtoje vyksta labai negražūs procesai. Kai kurioms rūšims tiesiog gresia išnykimas“, – teigė Miškų kontrolės departamento laikinasis direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Kol kas, anot pašnekovo, didžiausia rizika – tam tikroms žuvų rūšims ir augalams. O jau dabar vietomis žolė išdegusi, žalumai išlaikyti, pavyzdžiui, vien Vilniuje išliejama tūkstančiai litrų vandens.