Liudytojas prisiminė sausio 12 dieną įvykusį pokalbį.

„Pokalbis akivaizdžiai buvo žvalgybinio pobūdžio  – ką nujaučiame, žinome. Jis nutrūko V.Uschopčikui pritrūkus kantrybės. Jis pradėjo keiktis ir numetė ragelį“, – sakė Z.Vaišvila.

V.Uschopčikas yra vienas kaltinamųjų šioje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kaip ir daugelis kitų kaltinamųjų, teismo procese nedalyvauja.

Pasak Z.Vaišvilos, sovietų saugumo vadovas Vladimiras Kriučkovas savo knygoje „Asmens byla“ rašo apie duotus nurodymus ruoštis karinėms operacijoms Vilniuje.

„Buvo reikalinga ne tik karinė jėga, bet ir vietiniai kolaborantai. Penki ar šeši buvo nuteisti, kiti nenuteisti“, – sakė Z.Vaišvila, stebėdamasis, kad daugeliui kolaborantų buvo nutrauktos bylos. Nepriklausomybės akto signataras sako, kad reikia vertinti ir kolaborantų veiksmus, nes tai buvo priedanga.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.

Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.

1991 metų Sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.