Vilniaus apygardos administracinis teismas šiandien imasi nagrinėti skundą dėl Vilniaus savivaldybės sprendimo neleisti seksualinių mažumų eitynių Gedimino prospekte, tuo metu ne visi Seimo nariai išdrįsta drąsiai pasakyti – pritaria eitynėms, ar ne.

Seksualinių mažumų teises ginanti parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė sako, kad susirinkimo laisvė Lietuvos piliečiams yra yra numatyta ir Konstitucijoje, ir įstatymais. Tad jei leidžiama žygiuoti kitoms socialinėms grupėms, čia taip pat neturi būti taikoma išimtis, juolab, kai pradėjome pirmininkauti ES.

„Turime parodyti pagarbą visiems, turime išryškinti negeroves, jas pripažinti. Eitynėmis šie žmonės parodo, kad jie nori turėti savo socialines teises, kurių iki šiol jiems nesuteikėme, jie nori pagarbos, nenori būti vadinami įvairiais šlykščiais žodžiais“, - sakė M.A.Pavilionienė.

Atremdama kritiką, jog seksualinės mažumos gali gyventi ir nesiafišuodamos, ji tvirtina, kad pogrindyje gyventi gali nebent nedemokratiškų valstybių piliečiai.

„Kam reikia viešumo? Gyventi pogrindyje yra žeminantis pasiūlymas, nes žmogaus lytinis tapatumas yra pripažįstamas ir gerbiamas bei nediskriminuojamas visuose tarptautiniuose dokumentuose, tik lietuviai kažko labai bijo šios sąvokos“, - tvirtino ji.

„Girdėjau, ponas Zuokas sakė, kad sutiks su bet kokiu teismo sprendimu. Manau, teismo sprendimas bus pozityvus“, - prieš teismo posėdį sakė parlamentarė.

Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų atstovė Vida Marija Čigriejienė nors ir pripažino, kad seksualinės mažumos turi teisę žygiuoti, kaip ir kiti, piktinosi, kad šiam dalykui skiriamas didelis dėmesys, o ypač, kad leidžiami pinigai eitynių dalyvių apsaugai.

„Kodėl juos reikia išskirti? Nuo to tik didėja jų autoritetas, jie tik žmonių atkreipia dėmesį didesnį. Taigi jie yra normalūs žmonės, tai kaip mes vaikštome, mums specialaus leidimo nereikia, tai kodėl jiems dabar reikia? Tegu eina jie normaliai ir praeis. Na, jie tokie yra, jie - Dievo nelaimė, bet jei jau jų toks įsitikinimas, tai gerbiu juos už tai (...)  Bet kodėl dabar reikia ir policiją sušaukti ir panašiai? Kad Petras Gražulis ateis? P.Gražulis, tapęs seniūnu, truputį pasikeitė, tai nemanau, kad jisai muš. Geriausiai būtų į visa tai nekreipti jokio dėmesio“, - ramino ji.

Parlamentarė tvirtino, kad būtų galima drausti eitynes, tačiau taip ES pirmininkavimo kontekste Lietuva pasirodytų ne itin gerai. Be to, esą keičiasi visuomenės ir jos pačios požiūris į daugelį dalykų, pavyzdžiui, į juodaodžius.

„Man atrodo, kad mes galėtume pastatyti savo „aš“ ir uždrausti eitynes, bet tai nebus labai gražu prieš ES - jie gali padaryti neigiamas išvadas. Pažiūrėkite, Prancūzijoje kaip jie dėl gėjų santuokų kovojo, nors aš esu labai prieš, nes tai negamtiška. Bet Pasaulėžiūra keičiasi. Prisiminkime, kaip mes reaguodavome į negrą - vieną sykį sutikau Maskvoje, perėjoje požeminėje. Na tai kojos pradėjo drebėti ir bėgau nuo jo. Bet dabar kitaip žiūriu į juodukus ir į mulatus, kuriuos gimdo lietuvaitės“, - pareiškė Seimo narė.

Plačiau apie tai, ką parlamentarai mano apie eitynes, skaitykite ketvirtadienį, savaitraštyje „Vilniaus diena“.